Viktoras Petravičius

1906–1989

8 kūriniai galerijoje 40 lotų aukcionuose

Lietuvių grafikos klasikas 1935 m. baigė Kauno meno mokyklą ir M.Dobužinskio dekoratyvinės grafikos studiją. 1935-1938 m. mokėsi Nacionalinėje aukštojoje dailiųjų menų mokykloje ir Nacionalinėje dailiojo ir taikomojo meno akademijoje Paryžiuje. 1938 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. 1940-1941 m. dėstė Kauno Taikomosios dailės institute, 1941-1944 m. dirbo Vilniaus Meno akademijos patarėju ir valdybos nariu. 1944 m. su šeima pasitraukė į Austriją, 1945 m. apsistojo Vokietijoje. Iniciavo Jungtinių Tautų išlaikomą UNRRA dailės akademijos įsteigimą Miunchene, buvo jos rektorius. 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir apsigyveno Čikagoje. 1949-1972 m. dirbo pedagoginį ir kūrybinį darbą. Nuo 1962 m. buvo Čikagos M.K.Čiurlionio meno galerijos direktorius. Sukūrė iliustracijų medžio ir lino raižinių technika, estampų; nutapė paveikslų; išraižė daug ekslibrisų, iš jų seriją 400 metų pirmosios lietuviškos knygos sukakčiai paminėti; monotipijų. V.Petravičiaus darbuose vyrauja sąmoningai plėtojamos tautodailės tradicijos. Jo kūrybai būdingos stiprios neoprimityvizmo tendencijos, spontaniška ekspresija, emocingas piešinys, dekoratyvi raižysena. Nuo 1931 m. dalyvavo visose reprezentacinėse ir apžvalginėse parodose Lietuvoje 1938 m. ir 1939 m. Kaune, 1969 m., 1983 m., 1986 m. Vilniuje, Dalyvavo jungtinėse parodose Freiburge, Miunchene, Briuselyje, Amsterdame, Paryžiuje, Romoje, Ravenoje, Niujorke, Toronte, Ročesteryje, Floridoje, Las Vegase ir kituose Europos bei JAV miestuose. 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje meno ir technikos parodoje už lietuvių liaudies pasakos Gulbė, karaliaus pati iliustracijas laimėjo Grand Prix ir žiuri diplomą.

Kūriniams būdinga autentiškas primityvumas, paprastumas, lietuvių buities detalės, ornamentika, lyriškumas. Tapybos darbuose dailininkas labiau akcentuoja koloritą negu piešinį.

Parengta pagal LDM Dailininkų duomenų bazę.