Valdemaras Manomaitis

Valdemaras Manomaitis gimė 1912 m. rugsėjo 30 d. Šiauliuose, mirė 2000 m. rugsėjo 21 d. Kaune, keramikas. 1937 m. baigė Kauno meno mokyklą, 1939 m. lankė J. Mikėno skulptūros studiją Kaune. 1941–1943 m. dirbo Kauno „Dailės“ kooperatyvo Keramikos ateljė, 1946–1982 m. Kauno „Dailės“ kombinate (iki 1962 m. meno vadovas, 1971–1982 m. keramikos mažojo tiražo gamybos vadovas). 5 d-metyje dėstė Kauno vid. dailės mokykloje. Nuo 1936 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Paryžiuje, Niujorke, Berlyne, Milane ir kt.). Kūrė keramikos skulptūrėles, dekoratyvines lėkštes, vazas, indus, nutapė peizažų. Kūrybai būdinga apibendrintos formos, klasikinės proporcijos, dekoruota poglazūriniais ir antglazūriniais piešiniais (dažniausiai figūrinėmis kompozicijomis), faunos ir floros motyvais; turi art deco bruožų. Sukonstravo elektrines žiedimo stakles, retušavimo ir šlifavimo prietaisus, sukūrė reljefinės ir gilinto kontūro klišės odos technologijas. Masinei gamybai sukūrė odos dirbinių (albumų, papuošalų dėžučių, aprangos priedų ir kt.) etalonų, kuriuos dekoravo animalistiniais, antropomorfiniais, urbanistiniais ir tautodailės motyvais. 9 d-metyje daugiausia kūrė spiralės formos keramikos dekoratyvines vazas. 1937 m. pelnė Paryžiaus pasaulinės parodos aukso medalį. Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Parengta pagal Lietuvos dailininkų žodynas 1918–1944, sud. L. Šatavičiūtė-Natalevičienė, Vilnius, 2013, p. 255; Žilinskienė, N. , Manomaitis Valdemaras in: https://www.vle.lt [interaktyvus].