Dailininkas (tapytojas, grafikas). Gimė 1949 m. liepos 24 d. Mediniškiuose (Panevėžio r.).
1968 m. baigė S. Žuko taikomosios dailės technikumą Kaune, 1973 m. - Lietuvos dailės institutą (Jono Švažo mokinys). 1976-1979 m. dirbo dailininku Valstybinėje filharmonijoje. Nuo 1980 m. gyvena Varšuvoje. Sukūrė piešinių, pastelių, tapybos darbų, plakatų, ekslibrisų, knygų iliustracijų, fotografijų, skulptūrų, instaliacijų, spektaklių. Studijų metais nutapė socrealistinių paveikslų istorijos ir naujo gyvenimo temomis, vėliau pagal savo darytas nuotraukas tapė tėviškę ir atrimuosius. Tempera tapė miniatiūras, naudojo ekslibriso oforto ir akvatintos technikas. Sukūrė apie kultūros ir politinių plakatų, koliažų, inscenizuotoms fotografijoms naudojamų pieštų kaukių, mišrių objektų. Kūrybai būdinga raiškos priemonių įvairovė ir kartu – unikalus, vientisas menamas pasaulis su pasikartojančiais simboliniais motyvais ir virsmo, paradokso, absurdo elementais. Daugelyje kūrinių vaizduojamas vienišas, nors ir matomais saitais su aplinka susijęs žmogus, melancholiškas veidas. Sukūrė unikalius dailės žanrus - kaukes ir vadinamuosius sielvartus (smutki). Nuo 1973 m. dalyvavo respublikinėse parodose. Kūriniai eksponuoti daugelyje tarptautinių ekslibrisų, smulkiosios grafikos, plakatų, knygų, iliustracijų parodų. Surengė apie 100 individualių parodų įvairiose šalyse (Lietuvoje, Tokijuje, Vroclave, Krokuvoje. Darbų yra Lietuvos bei kituose įvairių šalių muziejuose (Londone, Prahoje, Kelne, MoMA, Vatikano muziejuje Romoje, Tojamoje Japonijoje ir kt.). Iliustravo apie 40 knygų (daugiausia vaikams).
Parengta pagal: Milda Žvirblytė „Lietuvos dailininkų žodynas“, T. 4: 1945-1990, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, p. 189-190.
LDM saugomi dailininko darbai: „Atsisveikinimas” (1973, LDM), „Napalys” (1974, LDM), „Tėvas žydinčiame sode” (1976, LDM).
Pelnė apie 40 tarptautinių apdovanojimų, tarp jų: Tarptautinės ekslibrisų bienalės Malborke (Lenkija) garbės medaliai (1973, 1975, 1979), Tarptautinės vaikų knygų parodos Barselonoje Didysis prizas (1986), Tarptautinės plakatų bienalės Lahti (Suomija) Didysis prizas (1989), Tarptautinės plakatų parodos Tojamoje (Japonija) aukso medalis (1994), Lenkų plakato bienalės Katovicuose aukso medalis (1999). Gedimino 4 laipsnio ordinas (2000). 2001 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline premija.
Parengta pagal LDM dailininkų duomenų bazę
Apie kūrybą:
S. Eidrigevičius turi labai savitą kūrybinį braižą ir tik jam vienam būdingas meninės išraiškos priemones, kuriose matomi siurrealistiniai grotesko, paradokso bei absurdo elementai. Tačiau tai netrukdo jam savo kūryboje atskleisti ir savo vaikystės įspūdžius, kalbėti apie tėvynės ilgesį bei meilę. Pagrindiniai dailininko kūrybos motyvai - žmogaus vienišumas, liūdesys, susvetimėjimas.
Meninei raiškai būdingi grotesko, paradokso, absurdo elementai, realybės motyvams suteikiama metafiziškumo; ryškūs gimtinės prisiminimai, vaikystės įspūdžiai, Lietuvos kaimo etnografinės realijos.
Parengta pagal: A. Simanonytės straipsnį „Kaukės, padedančios atverti sielą”, 2008 rugsėjo mėn. 8, „Amerikos lietuvis” ir pagal LDM dailininkų duomenų bazę
Nuotrauka: Stasys Eidrigevicius w swojej pracowni, Warszawa, 23 lipca 2007, fot. Włodzimierz Wasyluk. Šaltinis: Stasys Eidrigevicius - portrety [galeria] | Galeria | Culture.pl
