Dailininkas (tapytojas, grafikas). Gimė 1928 m. Mažeikiuose. Mirė 2015
m. Paryžiuje.
Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos. Nuo 1945 m. gyveno
Prancūzijoje. 1946 m. lankė piešimo kursus Strasbūre. 1950 m. apsigyveno
Paryžiuje, dvejus metus mokėsi Fernand’o Léger meno akademijoje, nuo 1953 m. – Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje
Paryžiuje. Sukūrė estampų ir jų ciklų, dailininko knygų, tapybos paveikslų,
akvarelių, piešinių, skulptūrų. Kūrybą veikė modernistinė École de Paris dailė, tašizmas, vėliau naujas figūratyvumas.
Svarbus buvo lietuvių liaudies kūrybos, gimtinės prisiminimų poveikis. Į
abstrakčias kompozicijas įtraukdavo konkrečių elementų, gamtos asociacijas
keliančių motyvų. Įvairios stilistikos tapybos darbams, akvarelėms būdingas subtilus
niuansuotas koloritas, kai kuriuose paveiksluose yra tradicinės Rytų tapybos
tušu ir kaligrafijos atgarsių ar lietuvių etnografijos motyvų. Nuo 1955 m.
pradėjo dalyvauti Paryžiaus dailės galerijų ir salonų parodose. Dalyvavo
lietuvių išeivijos dailės parodose Čikagoje (1988, 1989). Dalyvavo daugelyje
parodų užsienyje (Berlyne, Miunchene, Štutgarte, Čikagoje, Tokijuje, Ženevoje
ir kt.); retrospektyvinė kūrybos paroda surengta 2005 m. Lietuvos dailės
muziejuje.
Parengta
pagal: Milda Žvirblytė „Lietuvos dailininkų žodynas“, T. 4: 1945-1990, Vilnius:
Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, p. 201-203.
Apie kūrybą:
P. Gailius buvo vienas kūrybingiausių
lietuvių išeivijos dailininkų, išaugęs ir subrendęs kaip menininkas garsiojo
Léger pamokose, muziejų salėse, nuolat sūkuriuojančioje Paryžiaus dailės
apsuptyje. Savo kūryboje įkūnijęs pačią lietuviškosios pasaulėjautos dvasią,
Gailius suteikė jai modernistinę raiškos formą. Ankstyvojoje tapyboje siekta
abstrakčios formos plastinio raiškumo (ciklas „Intrauros” 1965), vėliau
išryškėjo japonų kaligrafijos įtaka, minimalistinė raiška („Šešėliuotos
aukštumos” 1985). Grafikos kūriniai pasižymi kontūro ekspresija, jie aiškių
siluetų, dinamiškų linijų. Menininko ieškojimai atvedė į abstrakčias tapybos,
akvarelės, grafikos formas. P. Gailius taip pat sukūrė unikalių dailininko
knygų, nuliejo akvarelių, sukūrė taupia, spontaniška raiška išsiskiriančių
piešinių. Kūryba turi abstrakčiojo ekspresionizmo bruožų, vyrauja poetinė
nuotaika, yra šiek tiek tautodailės įtakos.
Parengta pagal: LDM
dailininkų duomenų bazę, R. Urbonienės straipsnį Visuotinėje lietuvių
enciklopedijoje (t 5., Vilnius, 2004) ir retrospektyvinės Prano Gailiaus
kūrybos parodos katalogą „Pranas: vaizdinės abstrakcijos”, sudarytoja R.
Urbonienė, Vilnius: LDM leidykla, 2005.
„Gaivalingame
Gailiaus mene jausmo su kaupu, o jo raiškos būdai - ne vien formos
eksperimentai. Gailiaus paveikslai - tai dinamiška ir gyvybinga abstrakčios
pasaulėjautos tapyba, išradingai transformuojanti tikrovę.”
R. Urbonienė, retrospektyvinės Prano
Gailiaus kūrybos parodos katalogas „Pranas: vaizdinės abstrakcijos”, Vilnius:
Lietuvos dailės muziejus, 2005, p. 14.
