„L. Surgailis atvirai prisipažįsta esąs neabejingas „Ars” principams, suformuluotiems 1932 m. Vienas jų (bene pats svarbiausias) kalba apie būtinybę, remiantis tradicine tautos kultūra, skaitytis su „šių dienų formaliniais meno užkariavimais”, kitaip tariant, kurti ir savitą () kultūros atžvilgiu), ir modernų meną. (...)
Nevengdamas kraštutinumo, t.y. dar sykį drastiškai deformuodamas tai, kas jau ir taip deformuota (pavyzdžiui, žmogaus figūra liaudies skulptūroje), autorius pasiekia du svarbius tikslus: sukuria savo stilių ir suteikia žiūrovo dvasiai galimybę, įveikus surgailiškas menines situacijas, pasistūmėti fundamentaliųjų žmogiškųjų vertybių link.”
A. Andriuškevičius „Pasaulis-ritualas”, 1989 m. in A. Andriuškevičius „Lietuvių dailė : 1975-1995”, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997, p. 149.
