Justinas Vienožinskis

Tapytojas, pedagogas, dailės kritikas, visuomenės veikėjas. 

Gimė 1886 m. Mataučiznos k., Obelių valsčiuj, dab. Rokiškio r. Mirė 1960 m. Vilniuje.
1898 m. įstoja į Mintaujos gimnaziją. Vėliau mokslus tęsia Maskvoje Paršino gimnazijoje ir M. Juchnevičiaus dailės studijoje. 1905 m. grįžta į Lietuvą, dalyvauja revoliuciniame judėjime, suimamas ir nuteisiamas. 1908-1914 m. studijuoja Krokuvos Imperatoriškoje Dailės Akademijoje. Čia gauna 2 pagyrimo lapus, 3 medalius, 5 kartus siunčiamas į įvairias šalis peizažo studijuoti, lanko Vienos, Prahos, Budapešto muziejus. Gavęs diplomą ir dailininko vardą, grįžta į Lietuvą. 1920 m. jam pavedama organizuoti paišybos kursus Vilniuje. Želigovskiui užėmus Vilnių, darbą nutraukia. Tų pačių metų rudenį Kaune įsteigia Paišybos Kursus. Perorganizavęs kursus, paruošia mokyklos įstatymą, gina jį Seime, važinėja į užsienį susipažinti su meno mokyklų programomis ir dėstymo metodais.1922 m. įsteigia pirmąją Lietuvos meno mokyklą Kaune. Iki 1924 m. eina Meno mokyklos direktoriaus pareigas. Nesutikęs su Švietimo ministerijos vedama politika, iš tų pareigų pasitraukia, pasilikdamas vien dėstytoju. 1920-1924 m. pirmininkauja Čiurlionio Galerijos komisijai, tuo prisidėdamas prie Kauno dailės muziejaus įkūrimo. 1920-1924 m. aktyviai reiškiasi Lietuvių Meno Kūrėjų Draugijos veikloje.1926 m. skiriamas Švietimo ministerijos meno tarėju. 1930 m. J. Vienožinskis įsteigia Kaune savo privačią tapybos studiją, kur mokosi dalis iš Kauno meno mokyklos už streiką pašalintų mokinių. 1934 m. organizuoja Lietuvos Dailininkų Sąjungą ir išrenkamas jos pirmuoju pirmininku. 1936 m. Švietimo ministerijos vėl pakviečiamas dėstytoju į Kauno Meno mokyklą. 1940 m. perkeliamas į Vilniaus dailės mokyklą tapybos studijai vadovauti, kur dirbo iki 1946 m. pabaigos. Tais pačiais metais suteikiamas jam mokslinis profesoriaus laipsnis.

Parenkta pagal : L. Šatavičiūtė-Natalevičienė, „Lietuvos dailininkų žodynas“, T. 3: 1918-1944, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013, p. 426-430.

Viktoras Vizgirda, „Dailininkas Justinas Vienožinskis“, straipsnis 1961 m. išeivijos žurnale „Aidai“.

Apie kūrybą :

„Įsisukęs į meno organizavimo sūkurį, Justinas Vienožinskis ilgai nedalyvavo parodose. Įvairūs Lietuvių meno kūrėjų draugijos reikalai, pedagoginis darbas, Meno mokyklos statybos rūpesčiai visiškai atitraukė nuo kūrybos, todėl dailininkas paprastai tapydavo tik vasaromis grįžęs į tėviškę. Jaukūs gimtieji namai, vaizdingos Dačiūnų apylinkės, snaudžiančio sodo pavėsio tyla padėdavo atgauti jėgas, atsikratyti kasdienių rūpesčių. Ramioje tėviškės aplinkoje pamažu skleisdavosi giliausios kūrybos paskatos, ir tik čia dailininkas pasiėmęs dažus vėl atsistodavo prie molberto [...]. Savo darbuose Vienožinskis nuosekliai plėtojo postimpresionizmą, t.y. sezanizmą, trečiojo dešimtmečio Lietuvos dailėje beveik naują reiškinį, kuris bendrame lietuvių tapybos raidos kontekste buvo labai ženklus.”

Dalia Ramonienė, Justinas Vienožinskis, Vilnius: VDA leidykla, 2004: 211-212.