Jonas Rimša

Jonas Rimša (Juan Rimsa) – dailininkas, tapytojas, pedagogas. Gimė 1903 m. Svėdasuose (Anykščių r.). Mirė 1978 m. Santa Monikoje (Kalifornija).

1925 m. gyveno Kaune, tais pačiais metais išvyko į Paryžių, 1929 m. - į Argentiną. 1931-1934 m. Buenos Airių dailės akademijoje studijavo tapybą. Nuo 1936 m. gyveno Bolivijoje (1943-1944 m. vadovavo Sukrės meno mokyklai, 1950-1957 m. La Pase turėjo privačią dailės studiją; už nuopelnus Bolivijos kultūrai pelnė Andų Kondoro ordiną - garbingiausią Bolivijos civilinį apdovanojimą). Nuo 1967 m. gyveno JAV (Santa Monikoje). Dailės parodose dalyvavo nuo 1934 m. Surengė individualias parodas Buenos Airėse (1934), La Pase ir kituose Bolivijos miestuose (1937, 1975), Klyvlende (1965), Čikagoje (1966), Vilniuje (1977). J. Rimša - Amerikos lietuvių dailininkas, vertinamas įvairių užsienio šalių dailėtyrininkų. Tapė figūratyvines kompozicijas, portretus, peizažus, aktus. Ankstyvajai kūrybai būdingi realistiniai peizažai, indėnų portretai, pasižymintys tamsoku koloritu. Gyvenant Bolivijoje 5 deš. vid. tapyba pakito, atsirado šviesesni, impresionistiniai spalvų deriniai. Vėliau susiformavo dekoratyvus ekspresionistinis stilius, skambios spalvos, ryškus potėpis, tamsaus kontūro piešinys, dinamiškas ritmas. J. Rimša laikomas ekspresionizmo pradininku Bolivijoje. Sekė Paulio Gauguino kūryba, kuri aukštino necivilizuoto žmogaus ir gamtos vienybę. Tapė aliejumi ant drobės, akvarele. Buenos Airių dailės parodoje 1935 m. apdovanotas II metine premija, San Karlos de Bariločės dailės parodoje 1940 m. apdovanotas aukso medaliu už Felixo Fetici portretą. 1938 m. atsiuntė kūrinius į Pasaulio lietuvių dailės parodą Kaune.
Parengta pagal: Vladas Gasiūnas, „Lietuvos enciklopedija”, Vilnius, 1986, t. 3, p. 551.
L. Šatavičiūtė-Natalevičienė, „Lietuvos dailininkų žodynas“, T. 3: 1918-1944, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013, p. 320-323.

Apie kūrybą:

J. Rimša – Amerikos lietuvių dailininkas, vertinamas įvairių užsienio šalių dailėtyrininkų. Lietuvoje jo kūrinių nėra daug. Menininkas kūrė figūrines kompozicijas, portretus, peizažus. Ankstyvieji kūriniai sodraus, tamsių spalvų kolorito; vėlesniesiems būdinga egzotiški motyvai, dekoratyvumas, ekspresyvios stilizuotos formos, raiškus kontūras, kontrastingos spalvos. Nuolatinės kelionės, gyvenamosios vietos aplinka (Brazilija, Bolivija, Argentina, Taitis, JAV) darė įtaką motyvams, taip pat kūrybos stiliui: dekoratyviam, spalvingam, plakatiškai ryškiam ir ritmiškų linijų, nestokojančiam egzotikos, etninio Pietų Amerikos tautų prado. Pietų Amerikoje autorių neatsitiktinai laikė vienu stipriausių vietos menininkų (iš Bolivijos net buvo uždrausta išvežti jo paveikslus), o tapybos plastiką siejo su vietiniu estilo nationa
Parengta pagal:
N. Tumėnienė, „Jonas Rimša. Tropikų šauksmas: Katalogas", Vilnius, 2011.
V. Liutkus „Tradicijų tąsa avangardo apsuptyje", sud. I. Korsakaitė, L. Laučkaitė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, p. 119–120.