Jonas Kuzminskis

J. Kuzminskis gimė 1906 m. Betygaloje. 1927 m. įstojo į Kauno meno mokyklą, grafikos mokėsi pas M. Dobužinskį ir A. Galdiką. Kuzminskis priklausė Lietuvos dailininkų sąjungai, dalyvavo jos rengiamose parodose. Pasaulinėje 1937 m. parodoje Paryžiuje už grafikos darbus laimėjo sidabro ir bronzos medalius.

Parengta pagal: XX a. Lietuvių dailės istorija. 1900-1940, II t., sud. I. Korsakaitė, I. Kostkevičiūtė, J. Mackonis ir kiti, Vilnius: Vaga, 1983, p. 323-327.

„Ties intuityvaus ir inscenizuoto liaudiškumo riba balansuoja žymiausias dvidešimt penkių estampų - iliustracijų ciklas lietuvių liaudies dainų temomis. Pirmasis lakštas, „Oi lekia lekia gulbių pulkelis...”, 1963, sulaukė tokios sėkmės ir tiek sekimų, jog Kuzminskis prie ciklo vis sugrįždavo (1963-1978). (...) Folklorišką konkretumo ir sąlygiškumo santykį įkūnijo plastinis dainų iliustracijų sprendimas. (..) Norėtųsi atkreipti dėmesį į vieną unikalų iliustracijų bruožą, į sinkretinį liaudies dainų poetinio turinio, muzikinės sandaros ir plastinio vaizdo ryšį. (...) Skoningais raštais išdabinti J. Kuzminskio lakštų santykis su liaudies daina ir to santykio grafinė išraiška, matyt, yra vienas tų dailininko palikimo privalumų, kurių nenubraukė laiko permainos ir skonių kaita.”

A. Aleksandravičiūtė, „Jonas Kuzminskis (1906-1985”, in: Dailė’2006/2, Vilnius: Dailininkų sąjungos leidykla, 2006, p. 121. 

J. Kuzminskis 1927-1933 m. Kauno meno mokykloje mokėsi grafikos pas M. Dobužinskį ir A. Galdiką. Jau pirmuosiuose estampuose išryškėjo tematikos, pasaulėjautos ir stiliaus liaudiškumas, vyraujanti darbo tema. Svarbią vietą kūryboje užima aktuali visuomeninio gyvenimo tematika ir peizažai (daugiausia Vilniaus vaizdai, rečiau kelionių įspūdžiai), kuriuos kūrė nuo 1935 metų. 1942 m. pradėjo „Vilniaus ciklą” medžio ir linoraižinio technikomis. Daug Vilniaus peizažų sukūrė karo ir pokario laikotarpiais. J. Kuzminskis yra gavęs daug apdovanojimų, diplomų už kūrybinę bei visuomeninę veiklas.