Jonas Čeponis

Tapytojas, profesorius (1988).
Gimė 1926 m. balandžio 2 d. Gaveikėnuose (Utenos apskr.), mirė 2003 m. sausio 7 d. Vilniuje.
1944-1951 m. studijavo tapybą LDI pas Antaną Gudaitį. 1972-198 m. dėstė piešimą ir tapybą VSI, 1980-1988 m. – LDI. 1987 m. tobulinosi Latvijos DA Rygoje. Nuo 1964 m. LDS narys. 1977–1980 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute.  Nuo 1951 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, JAV, Japonijoje, Kanadoje ir kt.). Priklausė „Individualistų“ grupei. Priklauso tapytojų kartai, kuri nuo 7-to dešimtmečio plėtojo kompromisinio modernizmo variantą. 1984 m. už kūrybą jis gavo Lietuvos Valstybinę premiją. 1997 m. profesoriui paskirta Lietuvos dailininkų sąjungos premija. Tapybai būdinga ryški spalvinė gama, apibendrintas, juodu kontūru apibrėžtas piešinys, drąsi, laisva tapysena, ekspresyvus potėpis. Formos stilizacija artima lietuvių liaudies menui. Pagrindinis žanras – peizažas. Tapė natiurmortus, rečiau – portretus, jiems taikė peizažų ir natiurmortų principus: ryškino spalvų ir formos estetiškumą, mažiau dėmesio skyrė žmogaus psichologijai. Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Mo muziejuje, kituose Lietuvos ir užsienio (Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kt.) muziejuose.

Milda Žvirblytė „Lietuvos dailininkų žodynas“, T. 4: 1945-1990, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, p. 138-140.

Apie kūrybą :

J. Čeponis siekė įtvirtinti arsininkų suformuotų modernizmo principų laisvę ir liaudies meno vienovę. Kūryboje dominuojantys gimtųjų Gaveikėnų, Vilniaus senamiesčio ir apylinkių peizažai, jūros motyvų, portretų, natiurmortų ir abstrakcijų kompozicijose nebuvo sentimentalių jausmų išraiškos. Tapytojas sugebėjo išreikšti savo būties pajautą, akcentuodamas kompozicinę struktūrą, dramatišku juodu kontūru paryškindamas spalvų sąskambius bei ritmus. Daugiausia tapė ekspresyvius pamėgtus gimto kaimo peizažus su saulės motyvu, juos romantizavo, nuo vaikystės žavėjosi „kai [saulė] per ežerą (...) nutiesdavo auksinį tiltą“ (cit. Jonas Čeponis in: Spalvingas žvilgsnis į pasaulį, Vilnius, 2016, p. 69). Kūryboje vyrauja Vilniaus senamiesčio motyvai, dailininkas „atrado savitas (...) gatvelių panoramas, fragmentus su gotikos ar baroko stiliaus bažnyčiomis, sukūrė savitą ir atpažįstamą, čeponišką Vilnių“ (cit. Nijolė Nevčesauskienė, ibid. p. 25). Nutapė natiurmortų (su liaudies skulptūrėlėmis, Vilniaus verbomis, gėlėmis), aktų, figūrinių kompozicijų, portretų. Kūrybai įtakos turėjo fovizmas; motyvai perteikiami fragmentiškai, kartais panoramiškai, dekoratyvūs kontrastingi spalvų deriniai atskiriami juodu kontūru.

Parengta pagal: Nijolė Nevčesauskienė. Jonas Čeponis. Spalvingas žvilgsnis į pasaulį, Vilnius, 2016; 
Lietuvos dailininkų žodynas 1945–1990, sud. M. Žvirblytė, Vilnius, 2016, p. 138–139; Šatavičiūtė,L. Čeponis Jonas in: https://www.vle.lt [interaktyvus].

Nuotrauka iš: LDS albumo Jonas Čeponis: Spalvingas žvilgsnis į pasaulį, Sudarytoja Nijolė Nevčesauskienė