Dailininkė, grafikė.1977 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1979 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Maskvoje, Kanadoje, švedijoje, Vengrijoje, Norvegijoje), individualios Vilniuje (1988), Osle (1990). Nuo 1984 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
E. Kairiūkštytė kūrė estampus, daugiausia linoraižinio technika; vertingiausių kūrinių sukūrė iškiliaspaude. Menininkės kūryboje vyrauja portretai (dail. E. Saladžiaus, „Autoportretas” - abu 1983), figūrinės kompozicijos („Trys moterys” 1985, „Figūros” 1986), peizažai („Kelias”, „Peizažas su laivu” - abu 1986).
Kūryba ekspresyvi, pasižymi savita technika, originalia metafora, didelio formato piešiniu.
Parengta pagal LDM dailininkų duomenų bazę.
Apie kūrybą:
šios dailininkės darbuose pagrindinis vaidmuo tenka be galo energingai linijų slinksčiai, pilnam didžiulės įtampos juodos ir baltos spalvos kontrastui, groteskiškų suegzotintų žmogaus pavidalų ekspresyvumui.
Parengta pagal: A. Andriuškevičius, Lietuvių dailė: 1975 - 1995, Vilnius: VDA leidykla, 1997, p. 100
„Aštuntąjį dešimtmetį lietuvių moterų grafikoje vyravo lyrinė tėkmė (trapūs, fragmentiški supoetinti ir romantizuoti gamtos, apskritai pasaulio vaizdai). Elvyros Kairiūkštytės grafika yra savitai susijusi su tradicija (ypač su Viktoro Petravičiaus nežaboto primityvizmo galia) ir nuo jos atplyšusi. Elvyros estampų kompozicijos, (...), pasižymi simultaniškumu, t.y. estampe menininkė pateikia scenas iš skirtingų erdvėlaukių. (...)
Meistriškai kurdama juodų ir baltų dėmių grafiką, dailininkė puikiai jautė spalvą: tiek vesdama temperamentingądviejų ryškių spalvų dialogą, tiek dėliodama kontrastingų spalvų dekoratyvius akcentus ir atskleisdama psichologinės charakteristikos niuansus, tiek rinkdamasi rafinuotus pastelinius atspalvius.”
R. Rachlevičiūtė, „Elvyra Kairiūkštytė: meno viengungė”, in: Dailė‘2007/1, Vilnius, Dailininkų sąjungos leidykla, 2007, p. 34-35.
”Erotinis domesys yra persmelkęs visą, ne tik ankstyvąją, bet ir brandžią Elvyros kūrybą. Jo apraiškos atviresniu ar šiek tiek pridengtu pavidalu sutinkamos daugelyje jos estampų - nuo užuominų, metaforų iki retsykiais plakatiško atvirumo (”Sankryža”, 1981).”
Ramutė Rachlevičiūtė, ”eros fluidai ir thanatos trauka” in: Deginantis gyvenimo artumas. Elvyra Kairiūkštytė, sud. K. Jaroševaitė ir kt. (Vilnius: Tyto alba, 2010): 40
![Elvyra Kairiūkštytė – [Ant lieptelio]](https://www.menorinka.lt/image/artwork/3d32d25d-4df2-4364-accf-2c032c95b65c/medium)
