Audrius Puipa

Dailininkas (tapytojas, grafikas). Gimė 1960 m. Vilniuje. Mirė 1997 m.

1985 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, grafiką. Dailės parodose dalyvauja nuo 1985 m. Nuo 1995 m. dėstė VDA Piešimo katedroje. 1990-1992 m. LDS narys, nuo 1991 „Grupės 1“ narys. Sukūrė akvarelių, litografijų, ofortų, piešinių. Daug kūrė buitinio žanro kompozicijas, plėtojo realistinį vaizdavimo būdą. Dokumentiškai tiksliai fiksavo interjero smulkmenas, mėgo įterpti anekdotiškus, ironiškus įrašus pieštuku,paaiškinančius pavaizduotų scenų personažus, jų istorijas, taikė koliažo principą. Po dailininko mirties buvo surengtos 7 pomirtinės personalinės parodos (dvi iš jų - Bergene, Norvegijoje, ir Helsinkyje), 1997 m. Nidoje - tapybos pleneras.
Parengta pagal: Milda Žvirblytė „Lietuvos dailininkų žodynas“, T. 4: 1945-1990, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, p. 579-581..

Apie kūrybą:

A. Puipa - iškilus lietuvių menininkas, piešėjas par exellence, puikus pedagogas, kurio indėlis į piešinio meną yra dar tinkamai neįvertintas. Jo kūryboje ryškus sodrus, šiurkštokas gyvenimo vaizdavimas, įdomus klasikos ir modernizmo susipynimas. A. Puipa vaizdavo savo draugus menininkus, bohemos atstovus, kultūros paribių tipus - girtuoklius, duobkasius, milicininkus ir kt. - taip kurdamas savotišką papročių, kasdienybės, buities, minčių ir aistrų enciklopediją, įterpdamas atplaišų iš spalvotų žurnalų, pagražindamas detales ar tyčia suvulgarindamas vieną ar kitą elementą: scenos iš vilniečių inteligentų (Jacovskių, Klimų, Kavaliauskų, Leonavičių ir kt.) gyvenimo, lietuviško kaimo vaizdai (pvz., Šešuolėlių), kurie tam tikrais atžvilgiais yra nykstančio Lietuvos kaimo vaizdai (kiaulės pjovimas, vaiko ar senelio maudymas ir pan.). A. Puipos darbuose nestinga komiškų istorijų, grotesko, šaržo, subtilios ironijos, nostalgijos prabėgančiam laikui.

Iš pirmo žvilgsnio A. Puipos darbai gali atrodyti esą vien dokumentalūs natūros filmavimai, tačiau savo kūryba autorius mistifikavo kasdienę realybę. Dailininko kūriniai dažnai yra tiesiogiai literatūriški: į paveikslą įterpiami žodiniai komentarai. Naudojamas ir savitas kompozicijos metodas - ritmiška preciziškai užbaigtų ir eskiziškų, tik pieštukų brūkštelėtų paveikslo plotų kaita. Dailininkas dirbo įvairiomis technikomis - šilkografijos, spalvotos litografijos, akvarelės.

A. Puipos režisuotos nuotraukos su žymiais menininkais (Vytautu Kalinausku, Vyteniu Jankūnu ir kt.), inscenizuojant žymius pasaulinės tapybos kūrinius (Davido „Marato mirtį”, peredvižnikus ir t.t.) pradėjo naują etapą Lietuvos dailėje, kur išmoningai susijungė fikcija su realybe ir pan.

LDM saugomi darbai: „Salyko šeimyna” (1986).

Parengta pagal: LDM Dailininkų duomenų bazę, http://www.ldm.lt/LDMDailininkai/DBaze/DbAsp/Paieska_dail_pa.asp
Nuotrauka: Audrius Puipa / Jokūbo Jacovskio nuotr. Šaltinis: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/is-mmc-kolekcijos-audrius-puipa-ir-jo-isminties-supuokles-929-677109?utm_medium=copied