Antanas Samuolis

Antanas Samuolis (Samulevičius, Samolevičius) tapytojas. Gimė 1899 m. birželio 3 d. Puišiuose (Raseinių apskritis), mirė 1942 m. vasario 9 d. Leisine (Vo kantonas, Šveicarija).

Vienas žymiausių lietuvių ekspresionizmo atstovų. 1920–1922 m. lankė piešimo kursus Kaune. 1929 m. baigęs Kauno meno mokyklą (mokytojas J. Vienožinskis), vertėsi įvairiais užsakymais (tapė portretus, religinius paveikslus, dekoravo bažnyčias, retušavo senas fotografijas). Nuo 1930 m. dalyvavo parodose. Nepriklausomųjų dailininkų draugijos (1930–1933 m.), grupuotės Ars (1932–1934 m.) narys. Nuo 1939 m. gydėsi Šveicarijoje. Dėl II pasaulinio karo nutrūkus ryšiams su Lietuva, mirė skurde. Nutapė raiškių figūrinių kompozicijų, monumentalių, ekspresyvių, apibendrintos formos, dramatiškos nuotaikos peizažų, natiurmortų. Sukūrė portretų, jiems būdinga psichologinė ir socialinė charakteristika, grotesko, autoironijos elementai. Kūriniai ekspresyvios tapysenos, vyrauja suprimityvinta forma, tamsus, kontrastingų sodrių spalvų koloritas, dramatiška nuotaika. Nutapė apie 60 paveikslų. Kūrinių yra Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje. Prauliuose (Jonavos raj.), kuriuose A. Samuolis kurį laiką gyveno, veikia Samulevičių memorialinis muziejus sodyba. Nuo 1994 m. Kaune vyksta A. Samuolio atminimui skirti tarptautiniai tapybos plenerai.
Parengta pagal: Lietuvos dailininkų žodynas 1918–1944, sud. L. Šatavičiūtė-Natalevičienė, Vilnius, 2013, p. 255; Samuolis Antanas in: https://www.vle.lt [interaktyvus].

Emocionalus Samuolis, siekdamas išreikšti savo tapybines idėjas, dėl savo gaivališkos prigimties, tapymo manieros spontaniškumo, nepakankamai dėmesio skyrė plastinės kalbos tobulinimui, kruopščiam svarbių paveikslų dalių ištapymui; tikriausiai ir pats jautė konkrečių darbų atskirų formos elementų trūkumus, todėl siekdamas tobulumo dažnai juos pertapydavo. Neatsitiktinai daugelis jo drobių daugiasluoksnės, tapytos ir taisytos po kelis kartus. Dailininko paveiksluose viešpataujantys dramatiški motyvai paimti iš kasdienio gyvenimo; tai dažniausiai tas skurdo ir vargo pasaulis, kuriame jis gyveno, pasaulis kuriame vyko nuolatinė kova už būvį. Iš čia plaukia niūrios daugelio paveikslų nuotaikos, kurios tiesiogiai siejasi su asmeninėmis dramomis ir išgyvenimais. Per trumpą gyvenimo kelią Samuolio sukurtas palikimas yra negausus: tik apie šešiasdešimt paveikslų, kuriuose žavi emocijų išraiškos autentiškumas, pasaulėjautos vientisumas, aukštas meninis lygis.
Parengta pagal: Prof. Antanas Andrijauskas straipsnį „Antano Samuolio tapybinė ekspresija“, LOGOS 54, 2008 sausis-kovas, p. 123-124.