Dailininkas, tapytojas. Gimė 1939 m. Vandžiogaloje (Kauno r.), mirė 1986 m. Kaune.
1964 m. baigė Vilniaus dailės institutą (mokytojas - Antanas Gudaitis). Nuo 1969 m. dėstė Kauno vaikų dailės mokykloje. Nuo 1965 m. dalyvavo parodose: Kaune (1966, 1980), Vilniuje (1968, 1970), Liepojoje (Latvija, 1973) surengė individualias parodas. Po mirties (1987) apdovanotas LTSR valstybine premija.
Parengta pagal LDM Dailininkų duomenų bazę.
Apie kūrybą:
Viena idėjų, kurią įtaigiai perša A. Martinaičio paveikslai, - gyvenimo vešlumo idėja. Tai itin pilnaviduriai kūriniai, pradedant dažų kiekiu ir baigiant pavidalų gausa. Juose bemaž nėra erdvės - viskas pildyte pripildyta vešlių formų. (...)
Kalbant apie spalvą, atkreiptinas dėmesys dar į kelis A. Martinaičio, bene vieno didžiausių mūsų dabarties koloristų, paveikslų spalvinės struktūros bruožus. Keičiantis kūrinių dvasiai, slinktasi nuo „natūralių” link vis „chemiškesnių” sąskambių; neatsisakant harmoningo kolorito, didinta įtampa harmonijos viduje; minėtos sakrališkos spalvos su nurodyta įtartina priegaide imtos vartoti dar ir „ne vietoje”, pavyzdžiui, tapant mugiškas scenas...
Parengta pagal: A. Andriuškevičius, Lietuvių dailė: 1975 - 1995, Vilnius: VDA leidykla, 1997, p. 178 - 179.
