Algis Skačkauskas

1955–2009

16 kūrinių galerijoje 82 lotai aukcionuose

„Skačkausko kūryba - ekspresionistiška, šiurkščiai, netašytai gaivališka, emocinga - tęsia lietuvių tapybos tradiciją. (...) Tačiau skirtingai nuo ekspresionistinės lietuvių tapybos, Skačkauskui svarbus ir darbų turinys, semantinė prasmė; jo paveikslams būdingas literatūriškumas, aliuzijos į literatūros, istorijos temas. Ir neatsitiktinai, nes greta dailės - tapybos, piešimo - Skačkauskas kuria ir poeziją, uždedančią antspaudą visai jo kūrybai. Dailininkas renkasi keistus, nekasdieniškus personažus, mitologinę problematiką, erotinius motyvus, kičinius siužetus, puotų, vyno gėrimo scenas. Jis verčia aukštyn kojom jų įprastinę prasmę, mįslingai juos traktuodamas, palikdamas žiūrovui pačiam žaisti jų ambivalentiškomis reikšmėmis, nepiršdamas vienos aiškios prasmės.”

Parengta pagal: L. Laučkaitė-Surgailienė ‘Algis Skačkauskas‘, p. 140, in: „100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų”, sud. R. Jurėnaitė, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2000.

„Plastikoje domina spalva ir tapybiškumas. Spalva - tai nebūtinai visa vaivorykštė paveiksle. Netgi priešingai, patinka, kai suręsta iš 2-3 spalvų - aiški spalvinė struktūra, kaip Matiso ir Pikaso. Apskritai mėgstu plastinį aiškumą paveiksle: jei tamsus - tai kad dvelktų naktim ar kapu, jei ryškus - tai irgi kad žiebtų spalva per 50 metrų! O iš arti priėjus, kad negalėtum atsidžiaugti įvairiu paviršium, rūpėtų pačiupinėti, perbraukti pirštais.”

Parengta pagal: A. Skačkauskas, 1989 m., in: 72 lietuvių dailininkai - apie dailę, sud. A. Andriuškevičius, VDA leidykla: Vilnius, 1998, p. 251.