Algimantas Švėgžda

Tapytojas, grafikas. Gimė 1941 m. balandžio 22 d. Kelmėje. Mirė 1996 m. liepos 4 d. Berlyne.

Vilniaus dailės akademijos garbės profesorius (1996 m.). 1967 m. baigė Lietuvos dailės institute tapybą, 1978–1981 m. jame dėstė. 1980 m. stažavosi Londone. Nuo 1982 m. gyveno Berlyne. 1969-1976 LDS jaunųjų dailininkų susivienijimo pirmininkas. Nuo 1974 m. LDS narys, nuo 1988 m. Vokietijos dailininkų sąjungos narys. Paskelbė pasisakymų apie apie dailę. Tapė aliejaus technika, ankstyvai kūrybai būdingos figūrinės kompozicijos, dekoratyvi, spalvinga, popmenui artima raiška. Nuo 1977 m. veikiamas fotorealizmo kūrė tikslaus, preciziško piešinio natiurmortus iš natūros. Dažnai vaizdavo vieną ar kelis gamtos objektus (vaisius, sėklas), komponuotus didelėje tuščioje erdvėje, kuriančioje ramybės, meditacijos nuotaiką. 9 dešimtmetyje taikė įvairias grafikos technikas – ofortą, sausą adatą, autocinkografiją. Vėlyvuoju laikotarpiu akvarele, pastele, spalvotais pieštukais, kinišku tušu kūrė ciklus. Nuo 1966 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Berlyne, Leipcige, Romoje ir kt.).
Parengta pagal: Milda Žvirblytė „Lietuvos dailininkų žodynas“, T. 4: 1945-1990, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, p. 649-651.

Apie kūrybą:

Dailininko kūryboje išskiriami du etapai: lietuviškasis ir vokiškasis. Gyvendamas Lietuvoje Švėgžda domėjosi įvairiomis Vakarų Europos dailės kryptimis (popartu, puantilizmu); vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti fotorealizmą. Vakaruose dailininko dėmesį patraukė A. Dürerio, Leonardo da Vinci, vadinamųjų mažųjų olandų kūryba, Rytų filosofija, kultūra. Vėlyvieji kūriniai dar labiau išgryninti – dėmesys sutelktas į vaizduojamą objektą (dažniausiai tai vaisiai, lapai, sėklos, šakelės), jo kitimą bėgant laikui, išnyko užuominos į interjerą. Kūriniuose itin subtiliai perteikta šviesa, vyrauja rami, mistiška, panteistinė atmosfera.
Parengta pagal: Algimantas Švėgžda. Laimės šulinys, Vilnius, 2019; Lietuvos dailininkų žodynas 1945–1990, sud. M. Žvirblytė, Vilnius, 2016, p. 704–706; Skubėjūtė, M. Švėgžda Algimantas  in: https://www.vle.lt [interaktyvus].

„Švėgždai nerūpėjo perteikti gamtos, o sykiu ir žmogaus dvasinių būsenų dinamiškumo, vitališkumo. Jį domino neskubrus, (…) kone snūduriuojantis amžinybės nejudrumas, stojiškai sulėtintas gyvenimo – lyg ne savo – stebėjimas, analizavimas. Ramūs pokalbiai su paprastais daiktais ir „tikrais” žmonėmis”.
(cit. Rachlevičiūtė, R. Algimantas Švėgžda: snūduriuojančios amžinybės akivaizdoje in: Kultūros barai, 1998, Nr. 1, p. 37–42).

Algimantas Švėgžda. VDA muziejaus nuotrauka