Vytautas Mackevičius

Vytautas Mackevičius gimė 1911 m. šiauliuose, mirė 1991 m. Vilniuje.1928 m. baigė šiaulių mokytojų seminariją, 1928-1935 m. mokėsi Kauno meno mokykloje (pas P. Kalpoką ir V. Didžioką), kur, be molbertinės tapybos, studijavo freską. 1938-1939 m. tobulinosi Paryžiuje, š. Gereno tapybos studijoje.. (...)1940-1941 m. Meno reikalų valdybos prie LTSR Ministrų tarybos Dailės skyriaus inspektorius, 1944-1951 m. valdybos vedėjas. 1945-1951 m. Vilniaus dailės instituto, 1951-1974 m. - Lietuvos dailės instituto dėstytojas, nuo 1954 m. profesorius, 1953-1974 m. Lietuvos dailės instituto rektorius. 1956-1958 m. Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas.Nuo 1939 m. dalyvavo parodose (1939 m. pirmą kartą dalyvavo Penktojoje rudens dailės parodoje, realistų sekcijoje), individualios parodos surengtos Vilniuje, Kaune ir šiauliuose (1961). Nutapė realistinių, apibendrintos formos figūrinių paveikslų, portretų, peizažų, natiurmortų, sukūrė knygų iliustracijų, politinių plakatų, karikatūrų. Ankstyviesiems peizažams („Tiltas per Seną”, „Paryžius. Lotynų kvartalas”, abu 1938 m., „Vilnelės krantai” 1943 m., „Florencija” 1957 m.) ir natiurmortams būdinga tapybiška maniera ir plenerinės tapybos principai. TSRS okupacijos metais tapė politizuotus istorinio žanro paveikslus („Sušaudymas” 1945 m., „Partizanai” 1946 m., „1919 metai Lietuvoje” 1957 m.), kurie pasižymėjo iliustratyvumu, pilkšvu koloritu, portretuose neišvengė laikotarpiui būdingo akademiškumo, oficialumo („Borisas Dauguvietis” 1946 m., „Jonas Kuzminskis” 1955 m.).Vėlesnėje kūryboje išryškėjo sąlygiškumas, ekpresionizmo tendencijos, romantiška nuotaika, dekoratyvus plokštumų modeliavimas. Figūrinėse kompozicijose derinami realios ir sąlygiškos erdvės plotai („Apasionata” 1969 m.), portretuose pabrėžiama asmens aplinka („Tapytojas Jonas Rustemas tarp savo studentų” 1979 m.). Paveiksluose vyrauja sodrus šiltų tonų koloritas, platus, ekspresyvus potėpis. Savo kūryba dailininkas parodė tapytojo koloristo sugebėjimus. Rinkosi įdomius motyvus ir gerai juos komponavo, atsiskleidė jausmo šviežumu. Jo paveiksluose daug dėmesio skiriama tiksliai detalei, formos materialumui, erdvei.Parengta pagal: R. Statkevičiūtės straipsnį „Lietuvos enciklopedijoje” (V., 1986, t. 2, p. 670), „XX a. Lietuvių dailės istorija 1900-1940”, red. kolegija: P. Aleksandravičius ir kt., Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademijos istorijos institutas, 1983, p. 136. bei informaciją Lietuvos dailininkų duomenų bazėje.