Vladislovas Žilius

Grafikas, tapytojas. Gimė 1939 m. Varsneliuose, Šilalės apskrityje. Mirė 2012 m.
Niujorke, palaidotas Kaltinėnuose.

1964 m. Lietuvos dailės institute baigė grafikos studijas. 1965 m. dėstė piešimą M. K. Čiurlionio meno mokykloje, 1972 - Vilniaus inžineriniame statybos institute. Vėliau dirbo leidyklos „Vaga” Meno leidinių redakcijos vedėju, leidyklos „Mintis” vyr. dailininku. Nuo 1965 m. LDS narys. 1974 m. pašalintas dėl formalizmo. 1976 m. išvyko gyventi į Niujorką.  Kūrybai būdinga moderni raiška, abstrakcija, biomorfiniai motyvai, oparto, poparto įtaka. Sukūrė estampų ciklų, taikė medžio raižinio, oforto, litografijos, cinkografijos techniką. Iliustravo knygas (Justino Marcinkevičiaus „Mediniai tiltai“, Maironio „Vakaro mintys“ ir kt.). Kūrė ekslibrisus, atvirukus. Apipavidalino kino filmą „Jausmai“. Aliejiniais dažais, akvarele, akrilu tapė dekoratyvias abstrakcijas, kompozicijas su archetipiniais motyvais. Po 1995 m. dirbo reljefus, erdvines skulptūras iš medžio, sintetinio stiklo, metalo. Nuo 1964 m. dalyvavo grafikos parodose Lietuvoje ir užsienyje, rengė asmenines parodas.
Parengta pagal: Milda Žvirblytė „Lietuvos dailininkų žodynas“, T. 4: 1945-1990, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, p. 812-813.

Būdamas geras piešėjas, Žilius ir paprastu pieštuku gebėjo perteikti svarbias idėjas bei emocinę patirtį. <...> dailininkui darėsi ankšta mažo formato grafikos kūriniuose, traukė spalvinė tapybos raiška ir jis vis dažniau imda¬vosi teptuko. Veikė ir įvairiais kanalais pasiekianti pažintis su modernistine daile, įspūdį darė oparto, siurrealizmo estetika. Egzistencines refleksijas pamažu keitė nauja plastinė ¬problematika, posūkis į abstrakčiąją dailę. Formalų oparto poveikį dailininkas patyrė maždaug tuo pačiu metu, kai ši geometrinės abstrakcijos kryptis imta plėtoti Vakaruose. <…> Meninis dailininko pasaulėvaizdis ir savita raiška jau balansavo ant abstrakčių ir gamtos pavidalus primenančių formų ribos. Geometrinės struktūros traukėsi iš dailininko kūrinių ir po truputį atsiskleidė kita impulsyvi emocinė Žiliaus talento pusė. Dauguma šių darbų sukurti ekspromtu, be išankstinių eskizų. Tapybos kompozicijas, kaip ir anksčiau, dailininkas grindė linijiniu piešiniu, bet neatpažįstamai perkuriami biomorfiniai motyvai teikė laisvumo tiksliai ir įgudusiai jo rankai. Kai kuriuose paveiksluose atsirado daug smulkių po visą drobės paviršių pasklidusių elementų, kituose išskirti vienas ar keli stambesni objektai. Paveikslų ir jų serijų pavadinimuose autorius mėgdavo įvardinti vyraujančią kūrinio spalvą, pabrėždamas atviros spalvos svarbą savo darbuose. Dažus ant drobės dažniausiai tepė plonu, lygiu sluoksniu.
Parengta pagal: Ingrida Korsakaitė „Vladislovas Žilius: savitos kūrybos atodangos“, žurnalas: Dailė, 2012. Virtuali prieiga: Savitos kūrybos atodangos