„Turėjo praeiti ne vienas dešimtmetis, kad paaiškėtų: didelė dalis Kosciuškos ‚senamadiškųjų‘ darbų reprezentuoja meną, be kurio aukštoji kultūra su savo viršūnėmis prarastų orientyrus, nes neturėtų atskaitos taškų. Geriausi jo peizažai, natiurmortai, portretai - visuomenės daugumos priimtas profesionalumo etalonas, ‚salonų menas‘, kuris aplenkdamas muziejų rinkinius iš pradžių nukeliauja į dailės mėgėjų namus, o vėliau jau randa kelią ir į nacionalines kolekcijas, įgydamas klasikos statusą.”
G. Jankevičiūtė, „Įvadas” in: XX a. romantikas Vaclovas Kosciuška (parodos katalogas, Vilnius: LDM, 2011): p. 18
