Tadas Goreckis (lenk. Tadeusz Gorecki) gimė 1825 m. Dusinėnų dvare prie Vilniaus, mirė 1868 m. Vichy kurorte Prancūzijoje; palaidotas Montmorency kapinėse Paryžiuje. Poeto, 1831 m. sukilimo dalyvio Antano Goreckio sūnus. Dailės mokėsi Vilniuje privačiai pas Valentiną Vankavičių ir Vincentą Dmachauską, Vilniaus bajorų institute – pas Kanutą Rusecką. 1841 m. priimtas laisvuoju klausytoju į Peterburgo dailės akademiją. Mokėsi Karlo Briulovo tapybos klasėje (1843–1847 m. buvo vienas jo pagalbininkų dekoruojant Šv. Isakijaus soboro plafoną). Studijų metais pelnė apdovanojimų; 1849 m. už drobę „Kristus laimina vaikus” pelnė didįjį aukso medalį ir šešerių metų užsienio stipendiją. 1850–1853 m. tobulinosi Ispanijoje, 1853–1854 m. – Italijoje (Romoje ir Bolonijoje). 1854 m. T. Goreckiui suteiktas akademiko vardas. Nuo 1857 m. gyveno Paryžiuje, buvo vedęs Adomo Mickevičiaus dukterį Mariją. 1864 m. ir 1867 m. lankėsi Lietuvoje ir Peterburge.
Kūrybai būdingas akademizmas, kai kuriuose paveiksluose galima įžvelgti vėlyvojo romantizmo bruožų. Nutapė kompozicijų su buitiniais siužetais, religinės tematikos paveikslų, portretų, sukūrė piešinių seriją Mickevičiaus poemai „Ponas Tadas”. Nuo 1842 m. dalyvavo parodose. T. Goreckio kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus, A. Mickevičiaus literatūros muziejus Varšuvoje, Poznanės nacionalinis muziejus, Tretjekovo galerija Maskvoje, Meno ir kultūros muziejus Ermitažas Sankt Peterburge, Rusų muziejus Sankt Peterburge, Rusijos dailės akademijos mokslo tyrimų instituto muziejus Peterburge, Baltarusijos Respublikos nacionalinis dailės muziejus.
Parengta pagal: Lietuvos dailininkų žodynas: 1795–1918 (sud. J. Širkaitė, Vilnius, LKTI, 2012): p. 144–145.
