”Ir vis tiek jokio monumentalumo, tik intymus žvilgsnis į slėpiningą ūką, iš kurio lyg F. Felinio filme „Amarcord” gali išnirti karvė, avis, medis ar tiltelis, vedantis į kitą krantą. Regis, į amžinybę, nes S. Žvirgždo peizažo paprastumas skatina ieškoti nekasdieniškų motyvų. (...)
Į „natūralųjį” S. Žvirgždą reikia įsigilinti. Iš literatūros veikalų išmetami peizažai ir visokie ilgi aprašymai, nes adaptuotojams rūpi tik siužetas. Tačiau S. Žvirgždo peizažai atgaivina matymą ir jausmą, kad esmė gali glūdėti ir ten, kur, atrodo, nėra nieko dramatiška. Viskas lyg ir apčiuopiama, konkretu, o kartais net pernelyg realu.”
Skirmanto Valiulio tekstas, publikuotas www.bernardinai.lt, 2011 09 27
