Ramunė Kmieliauskaitė

„Autorei labiau rūpi ne realistiniai pavidalai, bet gamtoje aptinkamų spalvinių derinių subtilybės. Perkelti į tapybą jie tampa estetinio pasigėrėjimo objektu, jausmų žadintoju. Tapydama ant sauso popieriaus lapo, dailininkė improvizuoja savaip komponuodama pasirinkto motyvo elementus. Išskirtinis Ramunės akvarelių bruožas - spalvų prisodrintų paveikslo plotų ir balto popieriaus lapo pauzių ritmika. Jai pačiai atrodo, kad svarbiausia paveikslų ypatybė - kolorite slypinti emocinio paveikumo galia. Anot jos, žiūrovas dažnai intuityviai pajunta kūrinyje likusius dailininkės emocijų atgarsius, ypač jei darbas naujas, "dar garuojantis", bet ilgainiui atranda savą santykį, užpildo jį sau aktualiomis asociacijomis, abstrakčiuose potėpių vėriniuose įžiūri tai, ko autorė nė nenumanė.”

Parengta pagal I. Pleikienės straipsnį „Akvarelės grožiui ir malonumui” in: 7 meno dienos, 2008 m. gegužės 10 d., nr. 585.