„(...) jo kūriniuose apstu lyrizmo ir melancholijos, bet netrūksta ir fantasmagorijos, grotesko, autoironijos, subtilaus avantiūrizmo, prasčiokiško aristokratizmo, o kartais - aristokratiško paprastumo. (...) Repšio santykis su aplinka vitališkas, bet ne patetiškas, jis tarsi bando pažaboti ar užburti tai, kas pasaulyje demoniška, nes suvokia šiurpų realybės absurdą. (...) Įprasta manyti, neva tobulas techninis meistriškumas rodo kūrybos spontaniškumo stygių, tačiau Repšys sklidinas tokios maniakiškos jėgos, kad jo kruopštumas paradoksaliai atpalaiduoja kūrybos gaivalą, tampa laisvos kūrybos pamatu.”
L. Kanopkienė, „Vaizdais apmąstomas pasaulis”, in: Petras Repšys, sud. L. Kanopkienė, E. Karpavičius, Vilnius: Kultūros barai, 2006, p. 12-14.
