Petras Kiaulėnas

1909–1955

„Daugelis rašiusiųjų apie P. Kiaulėną pastebi jo kūrybos ryšį su prancūzų daile, impresionistų ir postimpresionistų kūryba bei estetika. (...) Intensyviausi kūrybos metai - paskutinysis gyvenimo dešimtmetis, nuo 1946 m. iš Paryžiaus persikėlus į JAV. (...) Tapyboje išsiskleidė lengva, vaiski spalvų gama, vibruojanti ypatinga, iš paveikslo gilumos sklindanti šviesa, ištobulėjo jautrus ir elegantiškas, virtuozišką tempą išlaikantis teptuko judesys. (...) Tapybos raiškumą bei spalvų grynumą kritikai ypač vertino - teigė, jog tuo požiūriu jis pažengė netgi toliau nei impresionizmo klasikai.”

Parengta pagal: V. Liutkus „Tradicijų tąsa avangardo apsuptyje” in: Išeivijos dailė, sud. I. Korsakaitė, L. Laučkaitė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, 93-96 p.

Darbas „Nu lisant (Skaitančiojo aktas)” sukurtas dailininkui gyvenant Paryžiuje ir liudija ankstyvajį Kiaulėno kūrybos etapą, jo sekimą kai kurių Paryžiaus La Ruche autorių pastozine tapyba. Vėliau, persikėlus į JAV, P. Kiaulėno stilistika visiškai pasikeitė. Kaip pastebi Pranas Lapė, „Nors [vėlesniame etape, t.y. po 1946 m.] Petras Kiaulėnas sąmoningai atmetė visa tai, kas jo ankstyvesniuose darbuose rodė tiesioginę lietuviškojo mentaliteto, poezijos ir liaudies meno įtaką, ir ima sekti didžiuosius XX-jo amžiaus prancūzų koloristus. vis tiek tapytojo šiaurietiškoji kilmė ir temperamentas aiškiai pasireiškia jo pamėgtų spalvų pilnumu ir jo beveik mineraliniu daiktų pajutimu”.Cit. iš: Pranas Lapė, In Memoriam Petras Kiaulėnas in: Aidai, 1974 m.

Aukcionų istorija

12 lotų