Mykolas Labuckas gimė 1912 rugsėjo 30 d. Utenoje. Mirė 1998 m. sausio 28 d. Kaune. Tapytojas, teatro dailininkas. Scenografijos, moderniosios konstrukcijos ir plastiškumo derinius pabrėžiantis dailininkas. 1932 m. priimtas į Kauno meno mokyklą kandidatu, 1933 m. perkeltas į tikruosius klausytojus, mokėsi su pertraukomis iki 1938 m. Tapybos studijoje pas Stasį Ušinską. 1941 m. baigdamas Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą įgijo tapytojo ir teatro dailininko specialybę. 1934–40 m. Valstybės teatre realizavo dailininkų eskizus. 1944–45 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto dėstytojas, Dekoratyvinių kilimų katedros vedėjas. 1941–47 m. dirbo Kauno valstybiniame dramos teatre (nuo 1945 m. vyriausiasis dailininkas), 1947 m. – Valstybinio operos ir baleto teatre Vilniuje (vyr. dailininkas), 1948–50 m. – Kauno vidurinės dailės mokyklos mokytojas, 1950–53 m. – Dailės kombinato Kaune dailininkas. 1951–53 m. ėjo Kauno valstybinio muzikinio dramos teatro vyr. dailininko pareigas. 1953–59 m. (su pertraukomis) buvo Kauno jaunojo žiūrovo teatro vyr. dailininkas. Sujungus šiuos du teatrus 1959–74 m. kūrė Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Aktyviai dalyvavo teatriniame gyvenime, buvo įvairių komisijų narys. Nuo 1948 m. dalyvavo parodose. Sukūrė scenografijų 5-8 dešimtmečio Kauno valstybinio dramos teatro spektakliams. Bendradarbiavo su režisieriais Viktoru Dineika, Alfonsu Radzevičiumi, Juozu Gustaičiu. Ankstyvieji scenovaizdžiai paviljoniniai, romantinės dvasios, vėlyvojo periodo darbams būdingas sąlygiškumas, geometrinė forma, įvairesnių plokštumų ir linijų žaismo ieškojimai. Scenografijos kūrinių turi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus Vilniuje.
Parengta pagal: Lietuvos teatro dailės žodynas (sud. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, Vilnius, 2013): p. 208–209.
