Mstislavas Dobužinskis

Dailininkas (tapytojas, scenografas, grafikas) gimė 1875 m. rugpjūčio 2 d. Naugarde (Rusija), mirė 1957 m. lapkričio 20 d. Niujorke, palaidotas Paryžiuje. 

1889–1895 m. mokėsi Vilniaus gimnazijoje, vėliau studijavo teisę Peterburge, lankė privačias dailės studijas. 1899–1901 m. Miunchene studijavo pas A. Ažbę ir Š. Hološį, 1901 m. pas Peterburgo dailės akademijos profesorių V. Matę. Nuo 1903 m. M. Dobužinskis pradėjo dalyvauti didžiuosiuose Europos miestuose (Paryžiuje, Berlyne, Briuselyje, Romoje, Leipcige ir kt.) rengiamose parodose. 1906–1910 m. dėstė Peterburgo E. Zvancevos piešimo ir tapybos mokykloje. 1918–1923 m. buvo Peterburgo dailės akademijos dėstytojas, nuo 1922 m. – profesorius. 1925 m. ir 1929–1939 m. gyveno Lietuvoje, kur surengė apie 11 personalinių parodų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose. 1939 m. M. Dobužinskis išvyko į Londoną rengti savo tapybos parodos. Tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui į Lietuvą nebegrįžo; gyveno Didžiojoje Britanijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje. Sukūrė Peterburgo, daug tapybinių ir grafinių Vilniaus (ciklas „Vilniaus vaizdai”, 1903–1914), Kauno peizažų. Apipavidalino ir iliustravo knygų (H. K. Anderseno „Kiauliaganys”, 1922; F. Dostojevskio „Baltosios naktys”, 1923; Balio Sruogos „Giesmė apie Gediminą”, 1938), sukūrė ekslibrių, plakatų, scenovaizdžių Maskvos dailės teatrui, Valstybės teatro spektakliams.
Parengta pagal: A. Valiuškevičiūtė, „Kauno meno mokykla (1922-1940)” (V., 1997, p. 188-189), LDM Dailininkų duomenų bazė.

Apie kūrybą:

Kūriniams būdingas lyrizmas, retrospektyvizmas, dekoratyvumas, raiškios, dažnai frontalios kompozicijos, meistriškas kontūrinis piešinys, santūrios spalvos; ankstyvieji kūriniai turi moderno bruožų. Kūryba darė didelę įtaką lietuvių dailei, ypač scenografijai, grafikai.
Parengta pagal: A. Valiuškevičiūtė, „Kauno meno mokykla (1922-1940)” (V., 1997, p. 188-189), LDM Dailininkų duomenų bazė.

M. Dobužinskis visada išliko kūrybiškai gyvas. Jo kūryba kupina nuoširdžios lyrikos ir drauge aristokratiško santūrumo. Tai, M. Vorobjovo žodžiais tariant, sudaro savotišką Dobužinskio kūrybos magiją, kuriai pasiduoda ir tie, kurie šiaip kritiškai žiūri į lyrinį romantizmą bei jo išraiškos priemones: „grakštų siluetą, žaismingą, bet ryškią ir tyrą liniją, aikštingas ornamentikos išmones“.
Parengta pagal: M. Vorobjovas, „Mstislavas Dobužinskis“, Aidai, nr. 6, 1952., šaltinis interaktyvi prieiga: Dobužinskis Mstislavas | Žemaitija