Tapytoja M. Bičiūnienė gimė 1910 m. balandžio 28 d. Baublių kaime (Rokiškio apskrityje), mirė 2009 m. spalio 23 d. Vilniuje.
Savamokslė naiviojo meno atstovė Monika Bičiūnienė ėmė tapyti gan vėlai, sulaukusi 51 metų. Jos sūnus, dailininkas Rimas Bičiūnas, 1962 m. pradėjo mokytis M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Pamačiusi, kaip tapo sūnus, smalsumo traukiama M. Bičiūnienė pabandė pati tapyti. Pamatęs jos piešinius, sūnus pagyrė ir paskatino tapyti, parūpino teptukų, dažų, drobės. Spalvingi M. Bičiūnienės paveikslai sužavėjo ne vieną dailininką. Nuo 1960 m. dalyvavo parodose; surengė virš 20 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dailininkė įtraukta į Pasaulinę naiviojo meno enciklopediją (World Encyclopedia of Naive Art, London, 1984).
Paveikslus kūrė aliejumi, tempera, pastele. Kūryboje vyrauja dvi pagrindinės temos – kaimo vaizdai (buitiniai kasdieniai, ūkio, lauko darbai, šventės, šeimos scenos) ir miesto (gatvių šurmulys, mašinos, daugiaaukščiai namai, statybos). Taip pat nutapė portretų, natiurmortų.
Kūrybai būdinga paprasta kompozicija, primityvi plastika, ryškios lokalios spalvos, kontrastingi jų deriniai. Dailininkės paveiksluose juntamas nuolatinis vyksmas, judėjimas, kūriniai dinamiški, pripildyti šilumos, optimistiškos nuotaikos.
M. Bičiūnienės kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune, Rokiškio krašto muziejus.
Parengta pagal Monika Bičiūnienė, sud. Rimas Bičiūnas, Vilnius, 2004.
