Liudomiras Slendzinskis (Ludomir Sleńdziński) gimė 1889 m. Vilniuje, mirė 1980 m. Krokuvoje. Lietuvos tapytojas, vienas iš Slendzinskių tapytojų dinastijos
atstovų (tėvas Vincentas, senelis Aleksandras). Savo studijas pradėjo Vilniaus
piešimo mokykloje pas I. Rybakovą, o 1909–16 studijavo Peterburgo dailės
akademijoje. 1920 m. grįžo į Vilnių ir tapo vienu iš Vilniaus dailininkų draugijos įkūrėjų, iki 1939 pirmininku.
Nuo 1923 grupės Rytm narys. 1923–24 keliavo po Italiją,
susižavėjo italų renesanso daile. 1927–29 lankėsi Graikijoje, Egipte, Sirijoje,
Libane, Turkijoje, Palestinoje. 1929–40 dėstė Vilniaus universitete,
1940–43 – Vilniaus dailės akademijoje; profesorius (1938). 1937 už
polichrominį reljefą Motinos portretas pelnė aukso medalį
Paryžiaus pasaulinėje parodoje. 1945–60 dėstė Krokuvos politechnikos institute;
1948–56 prorektorius, 1956–60 rektorius.
Vizualas: Liudomiras Slendzinskis, Autoportretas su palete. 1912, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
