Leonardas Kazokas (Kazakevičius)

L. Kazokas gimė 1905 m. Kaune. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, visa šeima pasitraukė į Peterburgą, 1912 m. vėl grįžo į Kauną. Kazokas daug piešė, lipdė, pirmasis jo mokytojas buvo A. šimkūnas. 1921 m. jaunasis dailininkas įstojo į Piešimo kursus, dalyvavo Kauno meno mokyklos statyboje. Iš pradžių studijavo skulptūrą, vėliau pradėjo lankyti J. Vienožinskio studiją kartu su A. Samuoliu, V. Vizgirda, J. Mikėnu.

1929 m. baigė Kauno meno mokyklą, 1930 m. Kazokas su kitais jaunaisiais dailininkais įkūrė Nepriklausomųjų dailininkų draugiją, buvo pirmuoju pirmininko pavaduotoju, vėliau ir pats jai pirmininkavo. 1934-1939 m. dėstė piešimą Kauno trečiojoje gimnazijoje, o per vasaros atostogas daug keliavo po Europą. Pažintis su kitų kraštų daile, įtemptas kūrybinis darbas padarė teigiamą poveikį Kazoko tapybai.

Kazokas pasireiškė kaip portreto, figūrinio paveisklo, natiurmorto kūrėjas, bet pagrindinis jo indėlis į lietuvių dailę - intymūs kameriniai peizažai, gerai perteikiantys vietovės charakterį, gamtos nuotaikas, nutapyti jautraus koloristo ranka.

Parengta pagal: XX a. Lietuvių dailės istorija. 1900-1940, II t., sud. I. Korsakaitė, I. Kostkevičiūtė, J. Mackonis ir kiti, Vaga Vilnius:, 1983, p. 106-109.