Mertikáitis Kristijonas Endrikis (apie 1775 Nidoje prieš 1856 Mažojoje Lietuvoje), giesmių vertėjas ir kūrėjas, giesmynų leidėjas, lietuviškos raštijos darbuotojas. Vertėsi žvejyba. Vėliau mokytojas ir surinkimininkų sakytojas. Grįžęs iš kariuomenės gyveno Jonikaičiuose (ar Joneikiškėje?). Sudarė liaudžiai skirtą giesmyną Visokios naujos giesmės, arba Evangeliški psalmai (1800). Jame buvo 113 giesmių iš G. Ostermejerio, K. Lovyno, F. Z. Šusterio spausdinto palikimo, kitas sukūrė pats Mertikaitis, mokytojai K. Demkis ir M. Jurkšaitis. Jį išleido be Mažosios Lietuvos kunigų komisijos sutikimo, nes tebevyko Gotfrydo Ostermejerio ir Kristijono Gottliebo Milkaus polemika. Mertikaičio giesmynas buvo populiarus tarp surinkimininkų. Nepaisant kritikos dėl netaisyklingos lietuvių kalbos, giesmynas išleistas net 32 kartus (1920 pasirodė paskutinis giesmyno leidimas). 1825 giesmyną papildė II dalis – Mažos giesmių knygelės, 1826 – III dalis – J. F. Kelkio giesmynėlis. XX a. pradžioje jį sudarė jau 419 giesmių. Šis pagrindinis surinkimininkų giesmynas buvo papildomas atskirais priedais: Naujos gražios giesmės, Pridėtos naujos giesmės ir kitais. Vaclovas Biržiška Mertikaičiui priskiria į lietuvių kalbą išverstą ir 1807 išleistą Johanno Arndto veikalą Vom wahren Christentum, 1605–1609 [Apie tikrąją krikščionybę, pavadintą Jono Oranto Szeszos Knygos apie Tikra Krikszczionuma], t. p. Arndto maldaknygę, pavadintą Rojaus Darželiu. Manoma, kad slapyvardžiu Prastas Draugbrolis K. E. Mertikaitis išvertė viduramžių vokiečių teologo Tomo Kempiečio populiarią knygą Kristaus sekimas (lietuviškai išleista pavadinimu Keturios knygelės apie pasekimą Kristaus. Tilžė, 1830).
L: Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996, p. 57, 111, 112, 167, 172.
Pagal Mažosios Lietuvos enciklpediją, aut. Daiva Kšanienė, Zigmas Zinkevičius
