Kazimieras Žoromskis

Tapytojas, pedagogas. Gimė 1918 m. Smilgiuose, Panevėžio r. Mirė 2004 m. Vilniuje.

1942 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, 1945 m. - Vienos meno akademiją. 1945-1946 m. studijavo Romos karališkojoje dailės akademijoje. 1946-1949 m. m. gyveno ir kūrė Ispanijoje. 1947 m. Madrido Moderniojo meno muziejuje surengė pirmąją parodą. 1949-1951 m. dirbo kūrybinį ir pedagoginį darbą Bogotos Pontifikato Universitete, kur jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1952 m. gyveno JAV (1952-1986 m. dirbo kūrybinį ir pedagoginį darbą Niujorke). 1986 grįžo į Lietuvą. Dailės parodose dalyvavo nuo 1947 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1988). Dailininko K. Žoromskio kūryboje vienodai reikšminga ir figūrinė, ir abstrakčioji, optinė tapyba. Neatsitiktinai menininkas dalyvavo bendrose parodose Madride, Paryžiuje, Niujorke su daugeliu įžymių dailininkų: S. Dali, M. Ernstu, W. de Kooningu, V. Vasareli ir kitais. šio dailininko  kūriniai pasklido po garsius pasaulio muziejus, tačiau didžiausią savo darbų kolekciją jis paliko Lietuvai.

Žoromskio paveikslų yra keturiolikoje  Europos ir Amerikos muziejų, biografija ir kūriniai įtraukti į  pasaulio menininkų žinynus, kuriuos leidžia Amerikos biografijų institutas (The American Biographical Institute), Tarptautinis biografijų centras Kembridže, Anglija (International Biographical Centre Camabrige, England), Personnages contemporains, Accademia Italia. Dailininkas prof. Kazimieras Leonardas Žoromskis už nuopelnus menui ir pasaulio kultūrai apdovanotas LR Prezidento LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, JAV aukso medaliu už nuopelnus menui ir kt.
Parengta pagal: Algirdas Gaižutis: Mūsų dailės vienišius (In memoriam). - 7 meno dienos, 2004-04-23 Nr. 611

Apie kūrybą:

Pirmenybę teikdamas ritminei pasaulio konstrukcijai - spalvingų plokštumų ir formų kompozicijai K. Žoromskis atsisako daiktiškumo, jo potėpis drąsus, energingas. Jis tarsi groja spalvų vargonais, išgaudamas šviesos ir šešėlių variacijas – nuo subtiliausių baltų atspalvių iki dramatiškos juodos spalvos.

„Paveikslų serijose „Pasikalbėjimas su uolomis” (1958-1960) ir „Atlanto pakrantėje” (1961-1962) matome abstrakčiojo ekspresionizmo stiliaus paieškas. (...) Paveiksluose improvizuojamas motyvas labiau negu piešiniuose iš natūros apibendrinamas, paliekama vos viena kita realių daiktų ir gamtovaizdžio elementų detalė, kelianti vaizdines asociacijas. Taupiai organizuojama formų ir linijų kompozicija, erdvinė šviesos iliuzija suteikia kūriniams daugiaplaniškumo, o tai yra nelengvas tapybos uždavinys”.

„Pagal abstrakcionizmo estetikos principus perkūriau egzistuojančią realybę. Ji buvo dvejopa: irstančių sienų ir karo sugriauto pasaulio. (...) Griūvančios sienos, po keliais sluoksniais praradusios pirminę spalvą, nubyrėjusiu tinku, dabar tapo mano intymiais „modeliais” abstraktaus mąstymo drobėse. Tikrovė čia jungiasi su mitu, kaip ir mano paties likimas, mano paties nostalgija. Jautresnė siela gali išgirsti, kaip mano paveiksle dejuoja mikrodalelės”.

K. Miklaševičiūtė, „Kazimieras Žoromskis”, Vilnius: R.Paknio leidykla, 2007, p. 25-28.
Nuotrauka: Gintautas Trimakas (© LATGA, 2020), šaltinis Kazimieras Žoromskis - Visuotinė lietuvių enciklopedija