Kazimieras Bachmatavičius (litografas)

Dailininkas (piešėjas, litografas, tapytojas). Gimė 1808 m., mirė 1837 m. Gimė, ilgą laiką gyveno ir savo gyvenimo saulėlydžio sulaukė Dabraulėnuose, netoli Svyrių (Baltarusijoje, Minsko sr., Medilo r.). 1823-1829 m. mokėsi Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedroje. Jaunystėje žavėjosi Jono Rustemo (Jan Rustem) darbais, patyrė didelę jo kūrybos įtaką. 1826-1829 m. Vilniuje dėstė privačiame Eleonoros Hermanienės pensione. 1829 m. devynis mėnesius gydėsi Austrijoje ir Saksonijoje, kur susipažino su vietiniais dailės rinkiniais. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1830 m. tarnavo grafo Adomo Giunterio dvare namų dailininku, piešimo mokytoju. šeimininkai nevaržė dailininko: sudarė jam sąlygas kūrybiniam darbui, leisdavo važinėti po Vilniaus krašto kaimus ir dvarus.

K. Bachmatavičiaus charakterio jautrumas paliko pėdsaką ir jo darbuose, nulėmė sentimentalųjį koloritą. Jis ir tapytojas, ir piešėjas. šiandien dailininko kūrybą išsamiau galima apibūdinti pagal autolitografijas bei litografinius piešinius, kurie spausdinti Juozapo Ozemblovskio (Józef OzębÅ‚wski), dalis - Antano Kliukovskio (Antoni Klukowski) spaustuvėse. Juose vaizduojamos įvairios gatvės scenos, žmonių susibūrimai prie šulinio, tekstilės parduotuvėje, loterijoje. Dažną piešinį dailininkas apmesdavo natūroje, nors fenomenali regimoji atmintis atgaivindavo matytą situaciją ir prie darbo stalo. Litografijos rodo ne tik K. Bachmatavičiaus pastabumą, bet ir mokėjimą detales sieti su visuma, išgauti erdvės pojūtį. Pirmosios litografijos, atspaustos pagal Jono Rustemo ir Aleksandro Orlovskio (Aleksander OrÅ‚owski) piešinius, išleistos atskirais aplankais. „Vaizdingas Jono Rustemo piešinių prisiminimas” („Souvenir pittoresque des petits ouvrages de J. Rustem”, 1836-1837) - tai į 7 lapus sutalpinti smulkūs piešiniai ir titulinis profesoriaus J. Rustemo autoportretas. Aplanke „Orlosiada” (1836) yra 4 lapai. Litografijos lengvų šviesių tonų, jose išsaugoti originalų privalumai.

Būdingiausios dailininko autolitografijos surinktos į du aplankus. Vienas jų - „Vilniaus prisiminimas” (1837), kurį sudaro 4 smulkių piešinių lapai, antras - „Prisiminimų tąsa” (1837), 6 lapų aplankas. Jau pirmojo rinkinio viršelio piešinyje sukurtas sodrus miesto gyvenimo koloritas. Pastabiai, kronikine maniera fiksuojami miesto ribų stulpai ir raitelių figūros, caro kareivių sargyba, sulaikytas vežimas, dvi valstiečių figūros. ši ir kitos litografijos pasižymi detaliu nesudėtingu piešiniu, švelnia paslankia linija. Formos patikslintos minkštu tušavimu, turtingais tonais ir pustoniais. Pieštuku atgaivinti plotai efektingai kontrastuoja su šviesiomis dėmėmis. Vaizdeliuose apsiribota minimaliu veikėjų skaičiumi, jie paskirstyti asimetriškai, tačiau nepažeidžiant pusiausvyros. Atidumas siluetams, drabužių modeliams ir medžiagoms išduoda dailininko silpnybę - jo susidomėjimą to meto rūbais, kostiumų istorija.

Tekstas iš LDM Dailininkų duomenų bazės, parengtas pagal J. Adomonio, N. Adomonytės knygą

„Lietuvos dailės ir architektūros istorija” (V., 1997, t. 2, p. 244-246)