1959 m. baigė Valstybinio dailės instituto tekstilės studijas. 1968-1999 m. surengė 10 personalinių parodų, dalyvavo daugelyje grupinių parodų, buvo „Grupės 1” narė.
„Kazė buvo viena iš nedaugelio gryno modernaus mąstymo menininkų Lietuvoje (...). Iki netolimos praeities dailininkės kūrybą buvo galima vadinti opozicin. Zimblytė net iki 1990 m. nebuvo kviečiama į Lietuvoje vykusias tarptautines dailės parodas, 1961-1987 m. išleistuose šešiuose bendruose tapybos albumuose nėra reprodukuotas nė vienas jos paveikslas (...). Pirmąsias parodas autorė surengė 1968-1970 m. neoficialiose Vilniaus ir Maskvos galerijose. Dalyvavo rusų opozicijos dailininkų kūrybinėje ir parodinėje veikloje (...). Zimblytės kiolorito suvokimas gerokai skiriasi nuo tvirtai įaugusių tautinio kolorito tradicijų. Jausdama niuanso galimybes dailininkė vienos spalvos variacijomis kūrė spalvotus paveikslus. Jai buvo artima visa, kas atgaivina erdvę, žadina atitinkamą būseną, nužymi skirtingus laiko taškus, atliepia slėpiningą dvasinę jungtį.”
Ieva Kuizinienė, „Kazimiera Zimblytė”, iš knygos „100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų”, sud. Raminta Jurėnaitė (R.Paknio leidykla, 2000): p. 200.
