Barbora Didžiokienė - dailininkė (tapytoja, grafikė, scenografė). Gimė 1896 m. Peterburge. Mirė 1976 m. Dovainonyse (Kaišiadorių r.). 1909-1912 m. mokėsi Aleksandrinsko gimnazijoje, 1912-1913 m. - Sankt Peterburgo O. A. Lebedevos privačioje merginų progimnazijoje. Baigusi progimnaziją, įstojo į telegrafo mokyklą, kurią po metų baigė ir 1914 m. pradėjo dirbti Leningrado telegrafe. Už uždirbtus pinigus mokėsi meno mokyklose: 1914-1915 m. mokėsi Dailei skatinti draugijos mokyklose, 1917 m. - privačioje prof. Zalmano studijoje, 1917-1918 m. - Aleksandro štiglico techninio piešimo mokykloje Peterburge, 1919 m. - Smolensko „Proletkulto” mokykloje. 1917 m. ištekėjo už dailininko Vlado Didžioko ir 1921 m. abu atvyko į Kauną, kur pradėjo reikštis kaip dailininkė, dalyvavo beveik visose meno parodose. 1936 m. priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą. Jos paveikslai pateko į Vilniaus ir Kauno dailės muziejus. 1946-1954 m. dirbo piešimo mokytoja Rumšiškių mokykloje.
Jaunutė Varvara ištekėjo už Vlado Didžioko ir atvykusi gyventi į Lietuvą persikrikštijo ir tapo Barbora Didžiokiene. Dailininkė, atvažiavusi iš Peterburgo į Nepriklausomos Lietuvos laikinąją sostinę svajojo apie meninę karjerą, tačiau to meto moters, žmonos, motinos vaidmenys buvo itin sunkiai suderinami su menininkės. Jos žvilgsnis yra kitoks - Peterburge užaugusios, išsilavinimą gavusios moters, kitatautės, jos gyvenimiška 80 metų kelionė iš tiesų įspūdinga: iš rusų kultūros sidabrinio amžiaus (simbolizmo, moderno) į sovietinio laikotarpio metų kemsyną su tarpine stotele anuomet nepriklausomoje Lietuvoje.
1932 m. B. Didžiokienė surengė personalinę šaržų parodą Kaune, kurioje eksponuota apie aštuoniasdešimt darbų. ši paroda susilaukė didelio atgarsio. Dailininkė dirbo teatro srityje. Ji dekoravo P. Čaikovskio baletą „Spragtukas” (1928 m.) Valstybės teatre. Be to, projektavo sceninius kostiumus muzikiniams spektakliams. B. Didžiokienė XX a. pradžioje dalyvavo lošiamųjų kortų konkurse. Jos kortų projektai originalūs, jiems būdingas ornamentinis piešinys ir humoristiškai traktuoti tipažai iš aplinkos gyvenimo. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus saugo jos sukurtas septynias autorines originalias lošimo kortas, už kurias autorė 1930 m. laimėjo pirmąją premiją.
Parengta pagal: Barbora Didžiokienė. Mažosios dailininkės prisiminimai, sud. R. Rachlevičiūtė, Vilniaus universitetas, Lyčių studijų centras, 2011
