20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje išryškėjo A. Surgailienės individualus stilius, pagrįstas tautodailės stilizavimu. Kūrė iliustracijas vaikų žurnalui Genys. Iliustravo daugiau kaip 70 knygų, daugiausia lietuvių liaudies pasakų ir jų literatūrinių versijų (K. Kubilinsko Untulis ir mėnulis 1960; Mėnulis, vėjas ir šaltis 1961, Našlaitė Kastutė 1970, Du broliai, Senelių pasakos, abi 1972, Žemaitės Mano pasakėlės 1963 ir 1980, P. Cvirkos Pasakos, K. Borutos Dangus griūva, abi 1965, S. Daukanto Žemaičių pasakos 1985). 1963–78 sukūrė estampų ciklų lietuvių liaudies pasakų ir dainų temomis (ciklai Gėlės 1973, Metų laikai 1980 ir Jaunamartės daina 1982), t. p. triptikų (Šienapjūtė 1973, Ralio, karvute 1975), plakatų, ekslibrisų. Kūriniuose savitai interpretavo liaudies raižinių tradicijas; būdinga dekoratyvumas, vaizdo monumentalumas, stambių apibendrintų formų plastika, ryškaus kontūro piešinys, įvairių spalvų niuansai, stambus štrichas.
Parengta pagal: https://www.vle.lt/straipsnis/aspazija-surgailiene/
