Nuo 1842 studijavo tapybą Vienos ir Florencijos dailės akademijose (1845-1847 Bezzuoli studija). Grįžęs į Lietuvą, 1847 vedė Mariją Gorskytę, apsigyveno Kasčikiškių dvare (prie Žąslių) ir atsidėjo kūrybai. Laisvalaikiu su draugais keliaudavo po Trakų apylinkes (turėjo žirgyną). Dvare dažnai lankydavosi (kai kurie ir ilgesnį laiką pagyvendavo) jo pusbrolis poetas, publicistas ir vertėjas J. Laskaris (1862 - 1888), dailininkai A. Bonoldis, V. Dmachauskas, M. E. Andriolis, žymus kompozitorius S. Moniuška. Lankėsi ir nemažai būsimojo sukilimo organizatorių, tarp jų ir broliai Kučevskiai iš Karsakų k.(Žaslių sen.). A. Zaleskis nuo 1862 rudens priklausė Lietuvos provincijos komitetui, rengusiam sukilimą. Buvo paskirtas karinės apygardos Trakų apskrities viršininku. 1863 I 26 jį įskundė jam priklaususio Ilgaliemio k. valstietis. A. Zaleskis su sūnumi buvo suimtas ir abu ištremti į Viatką Rusijoje. 1867 m. amnestuotas be teisės gyventi Lietuvoje. Gyveno Varšuvoje, Krokuvoje, nuo 1872 - Florencijoje. A. Zaleskis iliustravo A. Mickevičiaus, V. Polio, T. Lenartovičius, K. Tiškevičius ir kt. autorių kūrinius. Bendradarbiavo su J.K.Vilčinskiu leidžiant Vilniaus albumą, sukūrė ciklą istorinių paveikslų ”Paseko nuotykiai” ir ”Kvestoriaus atsiminimai”. Mirė 1885 10 04 Florencijoje.
