Antanas Gudaitis

Tapytojas, pedagogas. Gimė 1904 m. Šiauliuose, mirė 1989 m. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.

Nuo 1922 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje, kur susipažino su dailės pradmenimis. 1929 m. išvyko į Paryžių mokytis tapybos. Gudaitis - vienas iš garsėjo savo ryžtingais reformistiniais teoriniais ir praktiniais manifestais 4-ojo dešimtmečio dailininkų grupės „Ars“ iniciatorių ir nuosekliausias arsininkų idėjų puoselėtojas. 1935 m. kartu su kitais įkūrė LDS, nuo 1936 m. buvo jos valdybos narys. 1941-1943 m. vadovavo VDA Piešimo katedrai. 1944 m. patvirtintas VDI profesoriumi. 1965 m. LSSR valstybės premijos lauretas. A. Gudaitis – vienas svarbiausių lietuviškos koloristinės tapybos mokyklos įkūrėjų. Nutapė peizažų, figūrinių kompozicijų, natiurmortų, portretų. Vėlyvuoju laikotarpiu piešinį išplėtojo iki savarankiško dailės žanro: taikė mišriąją techniką, sudėtingą komponavimą ir spalvų derinius, siekė vaizdo asociatyvumo. Nuo 1930 m. pradėjo dalyvauti parodose Belgijoje, Paryžiuje, Lietuvoje bei kitose užsienio šalyse. 1937 m. dalyvavo pasaulinėje parodoje Paryžiuje.

Parengta pagal: L. Šatavičiūtė-Natalevičienė, „Lietuvos dailininkų žodynas“, T. 3: 1918-1944, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013, p. 142-148.

Apie kūrybą:

„Lietuvių tapybos raidos kontekste iškyla unikalaus, asmeniško šio dailininko meninio pasaulio reikšmė. (...) Gudaičio kūryba yra toji grandis, kuri jungia tarpukario moderniosios meninės raiškos pradus su pokariniais lietuvių meninės kultūros kompromisais, naujovėmis ir įvairialype raida. (...)

Ryškų atsinaujinimo laikotarpį dailininko kūryba patyrė 6-ojo dešimtmečio pabaigoje - plastinė jos išraiška įgavo kur kas kontrastingesnės spalvinės bei tekstūrinės ekspresijos, emocingo, vitališko monumentalumo, nevienareikšmės žanriniu požiūriu sugestijos.”

H. šabasevičius, „Antanas Gudaitis” in: 100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, sud. R. Jurėnaitė, Vilnius: R.Paknio leidykla, 2000, p. 52.

Nuotrauka - Antanas Gudaitis | A. Kunčiaus nuotr.