Vladislovas Žilius
1939–2012
Biografija
Vladislovas Žilius (1939-2012) gimė 1939 m. gegužės 13 d. Varsneliuose, šilalės apskrityje. Mokėsi Telšių dailės mokykloje, 1964 m. Lietuvos dailės institute baigė grafikos studijas. 1965 m. dėstė piešimą M. K. Čiurlionio meno mokykloje, 1972 - Vilniaus inžineriniame statybos institute. Vėliau dirbo leidyklos „Vaga” Meno leidinių redakcijos vedėju, leidyklos „Mintis” vyr. dailininku. Sukūrė estampų ciklų („Vilniaus legendos”, Taikinys”), ekslibrisų, piešinių, tapybos kompozicijų. Iliustravo knygas, apipavidalino kino filmą „Jausmai". J. Stavinskio pjesę „Spūsties valanda" (Klaipėdos dramos teatre).
1964-1976 dalyvavo grafikos parodose Lietuvoje ir užsienyje (tarptautinėse bienalėse Malborke, Krokuvoje, Barselonoje). 1965, 1966, 1970, 1974 Vilniuje surengė individualias parodas, tarp jų neoficialią tapybos. Viename iš interviu apie V. Žilių ir grupelę kitų dailininkų buvo pasakyta „tai tikrai užsispyrę gabūs modernistai, kurie nieku gyvu nesitaikė prie sovietinės sistemos. Jų parodos septintajame dešimtmetyje vyko tik uždarose, dažniausiai privačiose erdvėse. Tuo metu jų darbai tikrai ėjo iš rankų į rankas.”
1974 m. V. Žilius buvo apkaltintas formalizmu ir išmestas iš Lietuvos dailininkų sąjungos. Dailininkas tuometiniam Komunistų partijos Centro komiteto pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui parašė laišką: „Visas mano kūrybinis darbas nuo 1965 m. iki šios dienos oficialių valdžios atstovų yra vertinamas kaip „formalizmas", neatitinkąs taip vadinamojo socialistinio realizmo reikalavimų. Ir dėl to man pastoviai yra taikoma moralinė ir materialinė diskriminacija, man draudžiama eksponuoti savo paveikslus oficialiose parodose Lietuvoje ir kitur.
Mano kūrybos profanacija ir izoliavimas, o taip pat bendras kultūrinio ir kūrybinio gyvenimo falšas bei apmirimas Lietuvoje galutinai mane įtikino, kad tolimesnė mano kūrybinė veikla Tėvynėje neturi prasmės. Man, kaip žmogui ir dailininkui, giliai svetima ir nelogiška taip vadinamojo socialistinio realizmo principai. Mano įsitikinimu, jie vulgarizuoja kūrybinę žmogaus veiklą, verčia ją amatu, naudingu ir patogiu valdžiai. Socializmo dogmatiškumas, neigiąs visas kitas kūrybos sampratas, užkerta kelią ir individualios kūrybinės minties pasireiškimui.
Prievarta svetima mano prigimčiai, nepaisant kokiais aukštais idealais ji save teisintų ir dangstytų. Tad ir ateityje nežadu paklusti bet kokiam mano kūrybos administravimui. Taip pat nesutinku, kad kūrybos problemas tautai nusprendžia ir vertina valdininkai, dažniausiai neturėdami apie tai elementariausio supratimo. Taip falsifikuojamas ir skurdinamas dvasinis krašto gyvenimas.”
1976 m. galiausiai gavęs leidimą dailininkas emigravo į JAV, Niujorką. Čia mėnesinis kultūros žurnalas „Aidai” rašė: „Vladas Žilius yra jaunas (g. 1939), bet jau toli pažengęs dailininkas - disidentas, prieš trejetą metų atvykęs iš okupuotos Lietuvos ir įsikūręs New Yorke. Jo abstraktūs paveikslai pasižymi dramine jėga, subtilia faktūra, spalvingumu ir puikiai išbalansuota konstrukcija. Dailininkas kuria daugiausia aliejumi, bet mėgsta akvarelę ir grafiką. Visa kūryba išreiškia kosmines formas bei ritmą ir ją galima vadinti filosofine.
Vladas Žilius yra savo parodas turėjęs Vilniuje 1966, 1968, 1971, 1974 m. Taip pat 1976 m. Chicagoje, Los Angeles, 1977 New Yorke. Be to, jis yra dalyvavęs grupinėse grafikos parodose Maskvoje, Varšuvoje, Krokuvoje, Sofijoje, Amsterdame, Barcelonoje ir 1977 m. su tapyba: Washington International Art Fair ART 77, Jane Haslem ir B. David (grafika) galerijose, Arts Club of Washington, Kiplinger Editors Building ir Marvin Center.”
1978-1991 V. Žilius dirbo tarptauninėje reklamos dizaino studijoje. Dalyvavo grupinėse parodose JAV, Kanadoje, Lietuvoje (daugiausia su tapybos darbais), surengė daug individualių parodų: Čikagoje (1977), Niujorke (1981, 1984, 1999, 2001, 2004), Lietuvai atgavus nepriklausomybę Vilniuje, šiuolaikinio meno centre ir galerijoje „Vartai” (1993, 1994 m). Nuo 1995 m. kūrė reljefus, erdvines skulptūras iš medžio, sintetinio stiklo ir metalo.
Dailininkas labai norėjo grįžti į Tėvynę, svajojo kaip grįžęs į tėviškę šienaus pievą prie gimtųjų namų ir „augins morkelių lysvę”. Deja, vandalai nuniokojo tėvų sodybą, iš kurios beliko tik griaučiai, o savo laiškuose nusivylęs rašė: „Nebėra mano vaikystės sodybos. (...) O į Lietuvos valdžią šiandien grįžo tie patys enkavėdistai.”
V. Žiliaus kūrinių turi Tretjakovo galerija Maskvoje, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, kiti Lietuvos muziejai, privatūs asmenys.
Stilistiškai V. Žiliaus kūryba yra įvairialypė - varijuojanti tarp abstraktakcionizmo, dažnai biomorfinio, ir poparto, kartais pasitelkiant ir oparto efektus. Menininkas nevengė ryškių, sintetinių - svetimų tradicinei ekspresyvaus kolorizmo lietuviškai dailės tradicijai - spalvų, dažnai naudojo ir blizgias spalvas, kūrė koliažaus, erdvines struktūras, subtiliai ir ironiškai įpindavo kičo elementus. Jo meninė mąstysena yra savita, neturinti analogų lietuviškos dailės kontekste. V. Žilius tikrai ėjo savo autentišku, nepramintu kūrybos keliu.
Šiandien galerijoje galima įsigyti
| Pavadinimas | Kaina | |
|---|---|---|
| Barokinis lapas | €460.00 |
