Romas Viesulas
1918–1986
Biografija
Dailininkas grafikas. Gimė 1918 m. Gerdainiuose (Alūkštos apskr., Latvija). Mirė 1986 m. Romoje, 1996 m. perlaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
1939 m. baigė Rygos lietuvių gimnaziją. Vėliau Latvijos universitete Rygoje studijavo teisę, 1941 m. atvyko į Vilnių tęsti studijų, kartu lankė Vilniaus miesto teatro vaidybos meno studiją. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, susidomėjo daile, 1947-1949 m. mokėsi Freiburge, Taikomosios dailės institute (Ecole des Atrs et Metiers). 1949-1950 m. meno studijas tęsė Paryžiuje, Vaizduojamojo meno mokykloje (Ecole des Beaux Arts). Pirmąją personalinę parodą surengė 1951 m. Freiburge. Tais pačiais metais išvyko į Ameriką, nuo 1952 m. persikėlė į Niujorką, 1954 m. ir 1956 m. Niujorke Wyehe galerijoje surengė pirmąsias parodas. Nuo 1960 m. dėstė Temple universitete Filadelfijoje (nuo 1961 - docentas, nuo 1965 - profesorius). Plačių interesų menininkas bendradarbiavo Amerikos lietuvių spaudoje, daug rašė lietuvių dailės klausimais, skaitė paskaitas. Parengė monografiją apie Kanadoje gyvenusį T. Valių, rašė apie M. K. Čiurlionį, iliustravo knygas. 1985 m. išvyko į Europą - vadovauti Templio universiteto Romos filialui (iki mirties buvo šio universiteto filialo rektoriumi). 1964-1972 m. protarpiais gyveno ir dirbo Ispanijoje bei Italijoje.
R. Viesulas pelnė tarptautinį pripažinimą, buvo apdovanotas įvairiais prizais, stipendijomis. Kaip dailininkas R. Viesulas Amerikoje buvo pastebėtas jau po pirmųjų parodų. 1957 m. jis laimėjo metinę Filadelfijos grafikos klubo premiją, 1958, 1964 ir 1969 m. jam buvo paskirtos Guggenheimo, 1960 m. - Tamarindo, 1962 m. - Tiffany stipendijos. Iš viso dailininkas yra pelnęs keliasdešimt įvairiausių Amerikos ir tarptautinių apdovanojimų. Dailininkas surengė per 50 savo kūrybos parodų, dalyvavo grupinėse parodose JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Australijoje, Meksikoje, Kanadoje ir kt. 1970 m. Italijoje, 35-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu, Viesulo kūrinių paroda buvo atidaryta reprezentaciniame JAV meno paviljone.
R. Viesulo kūrybos bruožai formavosi 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Jis raižė medį, kūrė ofortus, bet mėgstamiausia Viesulo technika buvo minkštų aksominių tonų, tirpstančių štrichų litografija. Tai modernistinės raiškos grafikos lakštai, pasižymintys didžiule menine įtaiga, vaizdo asociatyvumu ir ekspresyvia, dinamiška forma.
Ankstyviesiems dailininko darbams būdingos monumentalios, skulptūriškai monolitiškos formos, apibendrintas, kiek supaprastintas piešinys, dekoratyvumas, protarpiais prasiveržianti vidinė ekspresija. Tai lietuvių grafikos mokyklos atgarsiai, liaudies meno tradicijų sąlygoti bruožai. 6 dešimtmetyje Amerikoje išpopuliarėjo abstraktusis ekspresionizmas, tačiau dailininkas tada dar nesijautė be išlygų prie jo pritampantis. Stiprus ryšys su gyva realybe akivaizdus jo „Dainų” cikle, sukurtame 1958 m. laimėjus Guggenheimo stipendiją.
Dramatiškus išgyvenimus, nerimastingus tautos praradimų apmąstymus dailininkas, puikiai įvaldęs spalvotos litografijos išraiškos galimybes, išliejo abstrakčiose 7-ojo dešimtmečio litografijose. Cikle „Toro Desconocido” interpretuojami kelionės po Ispaniją įspūdžiai, dramatiški matytų vaizdų fragmentai. Bulių kautynių tema dailininkui tebuvo pretekstas išreikšti gyvenimo šiandieną. Ciklas persmelktas dramatizmo, jaudinančių egzistencinių klausimų.
Po kelionės Meksikoje (1962-1963) Viesulas sukūrė naują ciklą. „Smūgis” („Hew”) - tai actekų tragedijos atšvaitai. Pražuvusios civilizacijos atributai, archeologinių radinių fragmentai sujungiami į painų vaizdą, kuriame gūdžiai suspindi paslaptingo senovės dievo akiduobė. Išnykusių kultūrų tema gyva ir vėlesnėje Viesulo kūryboje. Bėgantis laikas, nuotaikų ir vaizdų kaita įkūnyta spalvotų litografijų cikle „Overpass” („Pereiti”, 1970). Neišvengiamos katastrofos nuojauta persmelktas diptikas „Dulkės” (1975).
Kelionių įspūdžiai įaitrino Viesulo praradimo skausmą. Bene ryškiausiai ir tauriausiai jis įkūnytas „Raudų” (1970) cikle - 15 juodo reljefo lakštų. „Raudos” pirmą kartą buvo eksponuotos parodoje, kuri vadinosi „Metai Romoje” (1969-1972). Salėse skambėjo grafinį ciklą lydinti amerikiečio Alvino Currano sukurta muzika dzūkų raudos „Motula mano” tema. „Raudoms” pasirinktos ypač taupios raiškos priemonės: monochrominis reljefas, atspaustas ant specialaus, ranka dažyto juodo popieriaus, smulkių, judrių, abstrahuotų bei iki minimumo supaprastintų geometrinių formų deriniai. Ciklas baigiamas pusės lakšto dydžio estampu su pabirusiomis raidėmis ir kopėčiomis. Tai tartum nutrūkusi raudos frazė, o kopėčios siekia jau kitą pasaulį, esantį už mūsų būties ribų.
Apie 1970-uosius m. dailininkas pajuto, kad popieriaus formatas riboja išraiškos galimybes. Visad siekęs kalbėti apie aktualius dalykus modernia plastine kalba, Viesulas grįžo prie medžio raižinių - kūrė kelių metrų ilgio bei pločio darbus ir spaudė juos ant audinio, nes tokių didelių popieriaus lakštų, kokių jam reikėjo, tiesiog nebuvo.
Kūrybai būdinga ekspresija, vitališkumas, iš pažiūros lengvas ir virtuoziškas stilius, spalvinė įtaiga. Abstrahuotose vizijose slypi gilūs išgyvenimai, skausmingas ilgesys, jose atpažįstame komplikuotą nūdienos pasaulį.
Parengta pagal LDM Dailininkų duomenų bazę ir pagal Reginos Urbonienės straipsnį „Romo Viesulo meninės vizijos: Dainos ir raudos”.
Šiandien galerijoje galima įsigyti
| Pavadinimas | Kaina | |
|---|---|---|
| Iš ciklo „Georgikos”, IV | €390.00 | |
| Piemenukas | €640.00 | |
| Anksti rytą | €210.00 |
