Ramazanas Krinickas

Ramazanas Krinickas (1904-1983) - scenografas, grafikas, tapytojas. Gimė 1904 m. Kaune, totorių kilmės bajoro, caro armijos pulkininko Josifo Krinicko šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su tėvais pasitraukė į Rusiją. Išryškėjus polinkiui į dailę, 1922 metais išlaikė stojamuosius egzaminus į Aukštąsias meno ir technikos dirbtuves (VCHUTEMAS, buvusi Stroganovo mokykla), tačiau jau tų pačių metų rugsėjo mėnesį iš karo ir revoliucijos nualintos Rusijos grįžo į Lietuvą. 1926 m. įstojo į Kauno meno mokyklą kaip laisvasis klausytojas. 1929 - 1930 m. tęsė mokslą Specialiojo skyriaus dekoratyvinės tapybos studijoje, o 1930 - 1936 m. - privačioje prof. M. Dobužinskio dekoracijų studijoje. 1930 - 1959 m. dirbo dailininku Valstybės, Kauno operetės, Kauno valstybiniame muzikinės komedijos, Jaunojo žiūrovo teatruose. Dirbdamas šiuose teatruose, jis sukūrė dekoracijas spektakliams: V. Zonenbergo „Jaunieji daržininkai” (1936), B. Aleksandrovo „Vestuvės Malinovkoje” (1941), F. Leharo „Linksmoji našlė” (1941, 1945) ir „Grafas Liuksemburgas” (1942, 1944), F. Herves „Madmuazel Nituš” (1946), A. Brunštein „Dėdės Tomo lūšnelė” (1949), P. Maliarovskio „Batuotas katinas” (1955) ir kt. R. Krinickas apipavidalino per 20 spektaklių. Nuo 1935 m. dalyvavo Lietuvoje rengtose parodose. 1936 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, 1939 m. priklausė šios sąjungos realistų sekcijai. R. Krinicko kūrybinė veikla plati ir įvairiapusė - menininkas yra kūręs plakatus, pašto ženklus, dalyvavo 1937, 1938 m. Plakato, Pašto ženklo konkursuose. Iliustravo P. Tarasenkos apysaką vaikams „Rambyno burtininkas” (1958, 1997) ir kitas knygas, iš senos kartografinės medžiagos braižė žemėlapius. R. Krinickas mirė 1983 m. Dailininko darbų turi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejus bei privatūs kolekcininkai. Parengta pagal M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus info