Dailininkas J.Mackevičius gimė Raguvoje, Panevėžio apskrityje. 1894 m. baigė Maskvos dailei skatinti mokyklą, 1896 m. – kunigaikštytės Taniševos dailės studiją, o 1901 m. Dailės akademiją. Gyvendamas tuo metu Petrapilyje, J.Mackevičius priklausė tuo metu pagarsėjusiai realistų - žanrininkų dailininkų grupei „Peredvižniki”. Artėjant Romanovų dinastijos trijų šimtų metų jubiliejui, J.Mackevičius nutapė caro Nikolajaus II portretą, kuris paties caro buvo pripažintas geriausiu ir leista jį spausdinti jubiliejiniuose leidiniuose. Šis konkursas išgarsino dailininką. Tad jis jau tais laikais turėjo galimybę dažnai išvykti į užsienį. Lankėsi įvairiose Europos valstybėse, Mažojoje Azijoje, Palestinoje, Egipte ir kitur. Beje, J.Mackevičius 1907 m. dalyvavo pirmojoje lietuvių dailininkų parodoje Vilniuje, o vėliau įstojo į Lietuvių dailės draugiją. Ilgą laiką, 1914–1929 m., gyveno Kaprio saloje, Italijoje. 1926 m. buvo surengtos jo kūrinių parodos Kaune ir kituose miestuose. J. Mackevičius iki 1940 m. ėjo Meno mokyklos mokytojo pareigas, dėstė akvarelę ir piešimą. Per tą laiką dalyvavo dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje. Buvo vienas iš Lietuvos dailininkų draugijos steigėjų. 1938 m. apdovanotas DLK Gedimino III laipsnio ordinu. Artėjant sovietinei armijai prie Lietuvos 1944 m. pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno Šveicarijoje, Roveredo kantone.
Parengta pagal K. Dobkevičiaus straipsnį internetiniame portale: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/12/07/zvil_02.html