Raimundas Sližys
1952–2008
Biografija
Dailininkas tapytojas. Gimė 1952 m. Kaune.
1970 m. baigė Kauno J. Naujalio meno mokyklą. 1970-1976 m. Vilniaus meno institute studijavo sienų tapybą. Dirbo Respublikiniame Kultūros paminklų restauravimo treste dailininku restauratoriumi (1976, 1980), Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje tapybos dėstytoju (1983). Nuo 1989-ųjų dirba Vilniaus dailės akademijoje: vyr. dėstytoju Tapybos katedroje, nuo 1991 m. - Kostiumo dizaino katedroje (docentas - 1994). Nuo 1976 m. dalyvauja dailės parodose Lietuvoje, Rusijoje (1977, 1982, 1987), Uzbekistane (1980), Latvijoje (1983, 1985, 1986), Estijoje (1983), Vokietijoje (1984, 1990), švedijoje (1989), Nyderlanduose (1992), JAV (1995), Lenkijoje, Prancūzijoje. Nuo 1981 m. - Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Apie kūrybą:
R. Sližys iš kitų savo kartos atstovų, tapiusių kaimo vaizdus, gamtovaizdžius, išsiskyrė tapybos objektu pasirinkęs socialinę miesto erdvę bei jos gyventojus. Dailininkas groteskiškai vaizduoja snobiškus personažus: tuklių figūrų, kumpanosius, bejėgiškai mosikuojančius mažomis rankutėmis, bevalius žmogėnus, kuriems įdomiau vėpsoti į greta stovinčio personažo pakaušį ar į rankose laikomą papūgą, nei atsukti žvilgsnį į žiūrovą, moteris - apnuogintomis nugaromis, siauromis, aptakias figūras aptempiančiomis suknelėmis, aukštakulniais bateliais. Personažų mostai atsainūs, tingūs, žvilgsniai ir veido išraiškos - arogantiškos, apsnūdusios ir abejingos. R. Sližio paveiksluose žmonės visuomet atsipalaidavę, dalyvaujantys vakarėliuose ar pasipuošę pramogų ritualams. Kiekvienas eilinis ar grupinis portretas kaip ir žanro scena yra paverstas alegorija.
Groteskas, šaržas, ironija R. Sližio paveiksluose buvo tarsi pasipriešinimo sovietinei ideologijai forma ir iššūkis korumpuotam gyvenimui. Dailininkas provokuoja žiūrovą, pasinerdamas į savo laiko negandas ir konkrečiai į jas reaguodamas, menininkas kritikuoja visuomenę, tačiau užima ne teisėjo, o tos visuomenės dalyvio poziciją. Vėlesniuose darbuose visuomeniškai angažuotas groteskas dingsta, R.Sližys tiesiog studijuoja snobistinius personažus sarkastiškai ir kartu susižavėjęs, pritaikydamas Vienos secesijos citatas.
Kūrybai būdinga salsvas blankus pastelinis koloritas, smulkūs potėpiai. Formos minkštos, aptakios ir „nunykstančios”, smailėjančios į apačią. Tapysena subtili ir jautri, švelniai modeliuoti veidai, minkštos raudonos lūpytės ryškėja kaip kontrastas balkšvame putliame veide. Į neryškius kontūrus įsiterpia kokia nors su meile nutapyta detalė, traukianti žvilgsnį tarsi aiškiau fokusuotas fotografijos fragmentas „išplaukusioje” nuotraukoje: petnešėlė, išlindusi iš po nuslydusios suknelės, manieringos moteriškės bamba, auskaras ar apskriti akiniai.
Parengta pagal LDM Dailininkų duomenų bazę ir Jurgitos Ludavičienės straipsnį "Slidžios Sližio figūros" in: Literatūra ir menas, 2005 06 17, Nr. 3053; bei pagal „Lietuvos dailės istoriją” (Vilnius, 2002).
Šiandien galerijoje galima įsigyti
| Pavadinimas | Kaina | |
|---|---|---|
| Figūra | €340.00 |
