Kristaus atsimainymas (transfigūracija), 1920

1920, pop., akv., guašas, 78 x 53,5

Sign. AD: Ludomir/Slendzinski/Wilno.1920

Pastaba: kūriniui atlikti technologiniai fizikiniai tyrimai LNDM P. Gudyno restauravimo centre

Liudomiras  Slendzinskis (Ludomir Sleńdziński) gimė 1889 m. Vilniuje, mirė 1980 m. Krokuvoje. Lietuvos tapytojas, vienas iš Slendzinskių tapytojų dinastijos atstovų (tėvas Vincentas, senelis Aleksandras). Savo studijas pradėjo Vilniaus piešimo mokykloje pas I. Rybakovą, o 1909–16 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje. 1920 m. grįžo į Vilnių ir tapo vienu iš Vilniaus dailininkų draugijos įkūrėjų, iki 1939 m. pirmininku. Nuo 1923 m. grupės Rytm narys. 1923–24 m. keliavo po Italiją, susižavėjo italų renesanso daile. 1927–29 m. lankėsi Graikijoje, Egipte, Sirijoje, Libane, Turkijoje, Palestinoje. 1929–40 m. dėstė Vilniaus universitete, 1940–43 m. – Vilniaus dailės akademijoje; profesorius (1938). 1937 m. už polichrominį reljefą Motinos portretas pelnė aukso medalį Paryžiaus pasaulinėje parodoje. 1945–60 m. dėstė Krokuvos politechnikos institute; 1948–56 m. prorektorius, 1956–60 m. rektorius.

Aukcione pristatoma Slendzinskio akvarelė pagal vieną brandžiausių Rafaelio paveikslų „Atsimainymas“ (1516–1520) vaizduoja dvi susijusias Evangelijos scenas: Kristaus atsimainymą ant kalno ir apsėsto berniuko išgydymą. Viršutinėje dalyje spindi Jėzus, pakilęs virš žemės ir apsuptas dieviškos šviesos, o šalia Jo sklendžia Mozė ir Elijas. Po jais, ant Taboro kalno – trys apaštalai – Petras, Jokūbas ir Jonas – krenta ant žemės apakinti šviesos. Apatinėje dalyje prie kalno papėdės pavaizduota minia ir mokiniai, bandantys padėti apsėstam berniukui, bet nesugebantys jo išgydyti be Jėzaus. Viršus simbolizuoja dangišką šviesą ir tikėjimo pilnatvę, o apačia – žmogišką kančią, netikėjimą ir sumaištį. Šviesa iš viršaus tarsi jungia abi scenas, parodydama, kad išganymas kyla iš tikėjimo Kristumi.

Aukcione pristatoma L. Slendzinskio akvarelė pagal šį Rafaelio šedevrą išsiskiria nepaprastai jautria akvareline veidų, drapiruočių, šviesotamsos modeliuote. Plonais akvarelės sluoksniais (šešėliams naudojant guašą) išgaunamas visas spektras subtiliausių tonų ir pustonių, kurių dėka paveikslas atrodo labai atmosferiškas, lengvas ir spinduliuojantis šviesą.