Rimvidas Jankauskas (Kampas)
1957–1993
Biografija
Dailininkas, tapytojas. Gimė 1957 m. Klaipėdoje. Mirė 1993 m. ten pat. 1987 m. baigė Lietuvos dailės institutą, nuo 1989 m. dėstė Lietuvos dailės institute, Kauno dailės institute. Grupuotės „Angis” narys (nuo 1991). Dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje; surengė individualių parodų Kaune (1988, 1991, 1993), Frankfurte prie Maino (1993).
R. Jankausko-Kampo tapyba šiandien laikoma aukščiausiu neoekspresionistinės lietuvių tapybos tašku. Jo pasirodymas lietuvių dailėje 1987 m. atrodė kaip protrūkis, pasipriešinimas, sukeltas slopinimo bei dvasinio engimo, kurį teko patirti daugeliui to meto dailininkų. R. Jankausko-Kampo kūryboje aktualus literatūrinis paveikslo pagrindas, dailininką traukia fantastiški ir romantiški kultūros istorijos siužetai, domina istorijos parafrazės. Nors ir traktuojami gana subjektyviai, paskandinti potėpių sukuriuose, motyvas ir siužetas jo tapyboje yra labai svarbūs. Jankauskas sugebėdavo surasti tikslų tapybinį plastinį atitikmenį temoms, įvykiams ir potyriams, ne tik sudarantiems jo emocijų ir vaizdinių pasaulio dalį, bet ir turintiems pagrindą tikrovėje arba literatūros, dailės ar pasaulio mitologijos kloduose. Tuo Rimvidas Jankauskas-Kampas stipriai praplėtė lietuvių tapybos temų ir idėjų ratą.
Dailininkas nutapė didelio formato paveikslų: „Good bye / Sinagoga” (1991), „Apleista sinagoga”, „Nukryžiuota obelis”, „Juoda saulė”, „Be pavadinimo / Samurajus” (visi 1993). Apskritai jo tapyba - tai dramatizmo, hedonizmo ir ironijos, patirto ir įsivaizduoto, stebėto ir jausto mišinys. ši netipiška asmenybė įnešė į lietuvių tapybą laisvumo, drąsaus nevaržomo gesto. Būdinga spontaniška motyvo fiksacija ir nevaržoma ekspresyvi raiška, ryškios spalvos, simboliškumas.
Parengta pagal LDM Dailininkų duomenų bazę.
Apie kūrybą:
(...) Spalvos švyti ir plazda liepsnos jėga. Kampo rankose teptukas ir dažas - pirotechnikos įrankiai. Jo potėpio veržlumas intensyvumu prilygsta tik spalvų ryškumui.
Vienose drobėse potėpiai platūs, tvirti, žymi kompaktiškus siluetus, kitose - nervingi, chaotiški, besisukantys koncertiniais ratais ir sunarplioti. Kiekviename paveiksle nesulaikomas judėjimas, pulsavimas. Jų vitališkumas beveik agresyvus, bet ne grėsmingas. Kampas ne baugina, o perteikia energiją.
Kampo ekspresionizmas ištrūksta iš lietuviškos ekspresionistinės tapybos tradicijos. Pastarosios įtampą tarp statikos ir ekspresijos pakeičia judėjimas, o jos rafinuotą subalansuotą koloritą - signalinės spalvos.
Parengta pagal: R. Jurėnaitė „Rimvidas Jankauskas (Kampas)”, p. 62, in: 100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, sudarė R. Jurėnaitė, Vilnius: R.Paknio leidykla, 2000.
Nuotrauka -
Vytauto Tamoliūno.
Šiandien galerijoje galima įsigyti
| Pavadinimas | Kaina |
|---|