Tapyba
Ludolfs LibertsKaprio vaizdas, XX a. vid.
Apie kūrinį
XX a. vid., drb. ant kart., al., 59,5 x 45,5
Sign. AD: Liberts
Liberts Ludolfs (1895–1959) – Latvijos tapytojas, grafikas ir scenografas. 1915 m. baigė Kazanės dailės mokyklą, vėliau mokėsi Stroganovo techninio piešimo mokykloje Maskvoje. 1921 m. grįžo į Latviją. 1923–1944 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje, 1942–1944 m. vadovavo Tapybos studijai. 1924–1944 m. buvo Latvijos nacionalinės operos teatro Rygoje dekoratorius ir režisierius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1950 m. gyveno Niujorke. Sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų Latvijos nacionalinės operos teatro Rygoje (W. A. Mozarto „Pagrobimas iš seralio“, 1924; L. van Beethoveno „Fidelio“, 1925; P. Čaikovskio baletui „Spragtukas“, 1927), Valstybės teatro Kaune (G. Verdi „Aida“, 1927; P. Čaikovskio „Gulbių ežeras“, 1931; C. Saint‑Saënso „Samsonas ir Dalila“, 1934; G. Meyerbeero „Hugenotai“, 1932), taip pat Malmö, Helsinkio, Zagrebo ir Sofijos teatrų operos bei baleto spektakliams. Emigravęs daugiausiai reiškėsi kaip tapytojas. Ludolfo Liberto vėlyvoji kūryba, sukurta emigracijoje, pasižymi brandžia stilistine sinteze ir nostalgišku lyrizmu. Šiuo laikotarpiu menininkas daugiausia tapė miestų peizažus – Rygos, Paryžiaus, Romos gatves, parkus, kavines – perteikdamas šviesos ir atmosferos žaismą. Jo potėpis tapo laisvesnis, spalvų gama švelnesnė, kupina auksinių ir sidabrinių tonų.
- Kategorija
- Tapyba
- Sukūrimo metai
- XX a. vid.
- Technika
- aliejus
- Medžiagos
- drobė ant kartono