Bronius Vyšniauskas

Bronius Vyšniauskas (1923–2015) Lietuvos dailės istorijoje neretai minimas prieštaringai vertinamų Žaliojo tilto skulptūrų diskusijose (skulptūra „Pramonė ir statyba“, sukurta kartu su Napoleonu Petruliu). Visgi skulptoriaus kūryba buvo itin plati – nuo 1947 m., baigęs Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, jis pradėjo parodinę veiklą, apimančią beveik visus dailės žanrus.

B. Vyšniauskas kūrė įvairios tematikos ir paskirties skulptūras – nuo figūrinių kompozicijų, portretų, monumentalių dekoratyvinių bei mažosios plastikos darbų, memorialinių paminklų iki istorinės, revoliucinės ir šiuolaikinės tematikos kūrinių. 1948–1994 m. B. Vyšniauskas dėstė Lietuvos dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), nuo 1978 m. – profesorius.

Jo kūriniai – „Motinystė“ (1959), „Ratnyčėlė“ (1959), Klaipėdos Mažvydo skulptūrų parke – „Mergaitė“ (1986), Juliaus Janonio ir Kristijono Donelaičio skulptūriniai portretai, paminklinis biustas Aleksandrui Puškinui Vilniuje, Kazimierai Būgai – Dusetose, antkapinis paminklas Povilui Višinskiui Rasų kapinėse ir kt.

„B. Vyšniausko kūrybinei individualybei būdingas emocionalumas, subtilus poetinis vaizdų traktavimas, lyrizmas, kameriškumas. Jo kūryba daug kuo artima O. Rodeno mokyklos principams, tačiau kai kuriuose darbuose vyrauja ne tapybiška lipdyba, o plastinis formos konstravimas. Šitai jį suartina su pokario laikotarpio skulptūros mokykla. B. Vyšniauskas naudoja įvairias medžiagas, tačiau geriausiai minėtas jo braižo savybes atskleidžia marmuras, bronza ir terakota“ (Stasys Budrys, „Bronius Vyšniauskas“, 1969, Vaga)

Kūrinių saugo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.