Eugenijus Gūzas (g. 1939) – individualaus braižo menininkas, aštuntajame dešimtmetyje ypač pasižymėjęs sukurtais originaliais baldais.
Sudėtingos formos minkštasuoliai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro antrojo aukšto fojė (1974, architektė Elena Nijolė Bučiūtė) aptakių formų, plastinio piešinio, netikėto kontrasto – neatskiriama dalis teatro interjero.
Ne mažiau efektingi E. Gūzo suprojektuoti baldai Santuokų rūmuose (Vilnius, 1974, architektas Gediminas Baravykas). <...> Vienas profesionaliausių aštuntojo dešimtmečio interjerų yra „Senojo rūsio“ restoranas (Vilnius, 1979, neišlikęs). E. Gūzas šiame interjere pritaikė daug naujovių. „Baldai ir įranga ne pasieniais, kaip esame įpratę, bet atvirkščiai – viskas išdėstyta patalpos viduryje. Tuo buvo siekiama ne tik išsaugoti, bet ir pabrėžti senojo rūsio sienų autentiškumą, parodyti plytų mūro šiurkščią faktūrą... Anfilada išdėstytose rūsio patalpose ant šlifuoto granito grindųsustatyti šiuolaikinės formos baldai ir visa įranga, kurie kontrastuoja su senąja architektūra. Gerai įsižiūrėjus į preciziškai išbaigtas baldų, šviestuvų formas, galima pastebėti ir praeities stilių apraiškų.
Parengta pagal Algimanto Mačiulio „Dailė architektūroje“ (VDA leidykla, Vilnius, 2003) p. 456–457
