Liga

1931, drb., al., 46 x 57
Repr. in: Antanas Samuolis (sud. V. Liutkus, Vilnius: Artseria, 2006), p. 105

V. Liutkus apie šį paveikslą rašo: „Paveikslo motyvas siejamas su dailininko sesers Reginos liga“. Įdomu, kad A. Samuolis šį paveikslą atvaizdavo kitame savo kūrinyje – „Mano kambarys“ (1934, drb., al., 74 x 64, repr. in: R. Samulevičius, Baltoji obelis, Vilnius, Vaga, 1985: il. 58), kuriame būtent šis kūrinys vaizduojamas kabantis virš dailininko lovos. Tai liudija, kad kūrinys dailininkui buvo asmeniškai svarbus.
Šis kūrinys – vienas iš 7 tapybos darbų, kuriuos Antanas Samuolis eksponavo pirmojoje ARS parodoje 1932 m. (žr. R. Samulevičius, Baltoji obelis, Vilnius, Vaga, 1985: p. 94)
ARS  grupuotė – tai pirmoji tikrai modernistinė lietuvių dailininkų grupė, veikusi 1932–1934 m., surengusi vos dvi parodas. Grupei priklausė Kauno meno mokyklos absolventai tapytojai Antanas Gudaitis, Antanas Samuolis, Viktoras Vizgirda, skulptorius Juozas Mikėnas, grafikai Vytautas Kazimieras Jonynas, Telesforas Valius, Telesforas Kulakauskas, Jonas Steponavičius bei vyresni kolegos Mstislavas Dobužinskis ir Adomas Galdikas. Grupė savo manifeste deklaravo siekį lietuvių liaudies meno plastines formas sintezuoti su Vakarų Europos modernių, avangardistinių krypčių plastinėmis formomis.
Antanas Samuolis gyveno trumpai ir sukūrė nedaug darbų. Jo nedidelės apimties kūryba turėjo neišmatuojamos reikšmės visai XX a. lietuvių tapybos tradicijai. Po karo, XX a. 3-e ketvirtyje Valstybiniame dailės institute dominavo Antano Gudaičio pedagoginė mokykla, kuri besąlygiškai rėmėsi arsininkų, ir ypač – A. Samuolio tapybiniais principais, todėl galima sakyti, kad Antanas Samuolis buvo referencinė figūra ištisoms lietuvių tapytojų kartõms.