„Eugenijus Varkulevičius gimė 1956 m. Kaune. 1967-1975 m. mokėsi J. Naujalio meno mokykloje. 1979-aisiais baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, kuriame studijavo tapybą. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.
1982-1983 m. dailininkas studijavo Teofaną Graiką, kopijavo XIII a. freskas. 1983 m. gyveno Dovainonyse, Beržore, vėliau - šarnelėje. Studijavo lietuvių liaudies tapybą, restauravo stacijas (Kryžiaus kelio stotis).1990-1994 m. gyveno ir dirbo Berlyne. Surengė personalines parodas Berlyne, Hamburge, Rostoke. 1994-2005 m. gyveno Niujorke, filmavosi eksperimentiniuose filmuose, dalyvavo hepeninguose, festivaliuose, surengė personalines parodas Niujorke, dalyvavo grupinėse parodose Olandijoje, Pietų Korėjoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, sukūrė ranka pieštų filmų, dokumentinį filmą „Niujorko sunaikinimas” („Obliteration of NY”). Kartu su J. Meku ir D. Naujokaičiu Niujorke subūrė grupę „Music on the 2nd street”, kūrė muziką J. Meko, Juliaus Ziz filmams, iliustravo J. Meko knygas „Mano Naktys”, „Žodžiai ir Raidės”. Knyga „Mano naktys” Lietuvoje buvo pripažinta gražiausiu 2007-ųjų metų leidiniu.
(…)
Vyresnioji karta E. Varkulevičių pažįsta kaip ekspresionistinių, egzistencine kančia paženklintų religinės tematikos drobių autorių. Daugelio atmintyje įstrigusios subjektyviai interpretuotos garsiosios Kryžiaus kelio stotys Beržore, jas dailininkas tapė nuo 1983-iųjų gyvendamas Žemaitijoje, sename gatviniame Beržoro kaime Plungės rajone.”
Parengta pagal: R. Lasytės straipsnį „Vandens ir kasdienybės poezija” in Nemunas, 2009 m. vasario 5 d., p. 7
