Senosios fotografijos (ferotipų) rinkinys

XIX a. 6 d-metis–XX a. pr.
75 ferotipai: 2,9–21,5 x 2–16,2 | Spalvintas ambrotipas: 6,1 x 4,8 | Stiklo skaidrė: 8,1 x 8,1 | 8 sidabro atspaudai: 13,8–14,1 x 9,5–10,1

Ferotipija – speciali fotografinė pozityvinė technika, duodanti vienintelį, unikalų atvaizdą – kolodijaus pozityvą ant juodo metalo skardos. Procesą dar 1852 metais Prancūzijoje aprašė Adolphe Alexander Martin. Nuo 1860 metų ypač išpopuliarėjo JAV. Ferotipinis atvaizdas buvo daromas ant juodo metalo skardinės juodai ar tamsiai rudai lakuotos, dažniausiai carte-de-visite, 60x90 mm,  plokštelės, kuri prieš pat eksponavimą būdavo ištepama šlapio kolodijaus emulsija ir įjautrinama šviesai. Be to, buvo gaminamos pašto  ženklo didumo (maždaug 27x24 mm) vadinamosios „Mažosios gemos“, montuotos medalionuose ar segėse. Tokie maži ferotipiniai portretukai taip pat būdavo įmontuojami į atvirukus ir siunčiami paštu kaip suvenyrai. Nuo 1880 metų pradėtos gaminti sausos, želatinos emulsija padengtos, ferotipinės plokštelės. Plokštelės buvo ryškinamos specialiame ryškinančiame – fiksuojančiame ryškale arba apdorojamos kaip paprasti negatyvai, vėliau balinamos gyvsidabrio chloridu ir taip gaunamas tiesioginis pozityvas. Greitam fotografavimui buvo sukonstruotos specialios fotokameros šimtui ferotipinių plokštelių, nuotrauka padaroma per tris minutes. Laikui bėgant ferotipiniai atvaizdai išblunka, o skardą dengiančiame lake atsiranda pūslelių. Dėl paprastumo ir pigumo metodas naudotas gatvės, atlaidų ar mugių fotografų iki pat XX a. vidurio, o kai kur net ir iki mūsų dienų, kol jo neišstūmė 35 mm bei momentiniai fotoaparatai.

Dr. Margarita Matulytė