Obelų sodas

1989, drb., al., 81 x 97
Sign. AD: A. Savickas 89
Nuo Antano Samuolio „Baltosios obels” (1932) obels motyvas tapo chrestomatiniu leitmotyvu visoje lietuvių peizažistikoje, - šį motyvą interpretavo ne vienas dailininkas, ir ne vieną kartą. Šiuo motyvu save „pasitikrina” bene visi dailininkai, kurie minta iš „ARS” tradicijos. Obels, kaip pasaulio medžio, simbolis ateina iš gilių tautinės mitologinės archaikos gelmių, tai dažnas folkloro dainų, audinių raštų, drožybos motyvas.